Birutė Valionytė: "Supratome, kokia trapi yra taika"

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė, Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė siūlo sukurti Tautos smegenų centrą, kuris formuotų Lietuvos valstybės vystymosi raidos ir lietuvių tautos išlikimą ateityje.

Tokią mintį ji išsakė antradienį Seime, kalbėdama iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime.

"24-ais atkurtos valstybės egzistavimo metais tenka konstatuoti, kad Lietuvos valstybė šiandieną dar yra trapi, ir jos trapumas slypi ne tiek išorėje, kiek šalies viduje. Šalies vidiniai prieštaravimai yra pasiekę pavojingą ribą. Ir mes visi kartu privalome rasti optimaliausius jų sprendimus, be jokių ambicijų ir partinių įsižeidimų. Tam siūlau sukurti Tautos smegenų centrą, kuris formuotų Lietuvos valstybės vystymosi raidos ir lietuvių tautos išlikimą ateityje. Sąmoningai suformuluoju aštriai, kad išgirstumėte. Kiekviena save gerbianti valstybė turi šalies vystymo raidos centrą, kuris yra prie aukščiausio valstybės pareigūno institucijos. Jis turi parengti tautos išlikimo strategiją ir nustatyti veikimo vektoriaus kryptį", - sakė signatarė B. Valionytė.

Pasak jos, mes per daug praradome, todėl privalome veikti skubiai. "Šis klausimo sprendimas nebegali būti tik partijų lygmens klausimas, kai kas ketveri metai vektorius keičia kryptį, o tai reiškia, kad nėra judėjimo į priekį. Lietuvos laivelis tiesiog yra sukiojamas vietoje, kai jis tuo tarpu turi kryptingai, nepriklausomai nuo išorės vėjų plaukti jam nustatyta linkme. Ta kryptis - tai lietuvių kalbos išsaugojimas, nepriklausoma valstybė, valstybės vientisumas ir saugumas, demokratijos užtikrinimas, piliečių teisių apsauga ir piliečių gerovė, kurioje visiems būtų gyventi gera", - teigė signatarė.

Pasak B. Valionytės, čia mūsų žemė, čia mūsų namai, kitos mes neturime, o gerovė priklauso nuo mūsų pačių sugebėjimo ją kurti. "Tai mūsų Kovo 11-oji. Mūsų atkurtos 1990 m. kovo 11 dieną Lietuvos valstybės gimtadienis", - akcentavo B. Valionytė.

Šalia rūpesčių ji ragino pasidžiaugti ir Lietuvos didžiuliais pasiekimais. "Esame talentinga tauta, išauginusi čiurlionius, sabonius, asadauskaites, meilutytes. Gaminame lazerius, mūsų pramonė dirba su aukštosiomis technologijomis. Išsaugojome net sutartines, išauginome puikų jaunimą, kuris pagamino pirmąjį palydovą į kosmosą. Pasidžiaukime šiais laimėjimais! Jie iš tikrųjų ženklūs per 24 metus. Ir pasijauskime esą šeimininkai mūsų žemės, ir supraskime, kad tik nuo mūsų sprendimų ir nuo mūsų veiksmų viskas priklauso", - kvietė signatarė, sveikindama su švente.

Ji taip pat teigė, kad Europai pasyviai stebint Rusijos agresiją Ukrainoje, ateis eilė ir Baltijos valstybėms.

„Ar XXI amžiuje Europa gali pasipriešinti ryžtingai agresijai? Akivaizdu, kad ne. Per daug visų skirtingi interesai. Jei Rusijai pavyks suskaldyti Ukrainą ir pasaulis ramiai stebės, visiškai aišku, kad Rusijos ekspansija toliau bus nukreipta į Moldovą ir Baltijos šalis“, - tvirtino Kovo 11-osios Akto signatarė.

Anot jos, šiandien visi suprato, kokia trapi yra taika, ir kad Rusijos strateginis tikslas - susigrąžinti buvusios imperijos ribas.

Iškilmingame minėjime Seime, savo kalboje signatarė taip pat pareiškė, kad "Lietuvos teritorijoje nėra lenkų etninių žemių, yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) piliečių palikuonys, kalbantys vietine kalba".

"Nenoriu plėstis į lietuvių tautos lenkinimo platesnes peripetijas, noriu tik pasakyti, kad labai nemalonu, kai Lietuvos piliečiai Briuselyje šmeižia savo valstybę. LDK piliečiai, kalbantys vietine kalba, nėra tautinė mažuma. Jie yra tautinė bendrija, išlikusi nuo tų laikų, kai LDK valstybinė kalba buvo lenkų. Šio klausimo klaidingos juridinės formuluotės traktavimas politikų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nuolatinis eskalavimas kelia šalyje įtampą ir absoliučiai jokių problemų (pabrėžiu) neišsprendžia", - tvirtino B. Valionytė.