Tokio žingsnio imtis šalies vadovę paskatino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išvada, kad Lietuvoje už korupciją baudžiama pernelyg švelniai.
Kad šalyje tik imituojama kova su korupcija, visuomenė net apsiputodama svarstė seniai. Kad ir kaip džiugiai ir garsiai STT ir prokuratūra pranešdavo sulaikiusi kyšininką, bylos finalas dažniausiai būdavo ne toks iškilmingas: kaltu pripažintam valdininkui teismas paprastai skirdavo simbolinę baudą. O žinia, kad kyšininkas būtų realiai pasiųstas už grotų, būtų buvusi tikra sensacija. Atlaidžius teismų nuosprendžius teisininkai paprastai aiškindavo šitaip: svarbu ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. Arba: verčiau kyšininkui skirti baudą nei jį maitinti visų mūsų sąskaita.
Jeigu Seimas pritartų prezidentės siūlomoms BK pataisoms, kai kam tektų susimąstyti. Mat siūloma, kad nusikaltėliui skiriamos baudos dydis būtų adekvatus jo paimtam kyšiui arba kitokiu būdu gautai naudai. Tokiu atveju už korupcines veikas teismai negalėtų skirti baudų, artimų minimalioms, o šimtatūkstantinis kyšis virstų tokio pat dydžio bauda. Kad ir kaip bus, eksparlamentarui Eligijui Masiuliui nėra ko nerimauti. Nežinia, kada jo bylos tyrimą vainikuos kaltinamasis aktas, o ir įstatymai atgaline data pas mus neveikia.
Skelbiama, kad susirūpinti prezidentę baudų masteliais paskatino bylų analizė, rodanti, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus nusikaltusieji atsiperka vidutiniškai 3,2 tūkst. eurų baudomis, tai yra vos 6 proc. galimos maksimalios baudos. Didesnės, 7 proc. maksimalios sumos, baudos skiriamos už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o už pinigų plovimą baudų vidurkis siekia vos 3 proc.
Šiuo metu prasikaltusiems valdininkams teismų praktika palanki ir tuo, kad už kelis nusikaltimus baudos subendrinamos, o galutinė negali būti didesnė, nei skiriama už sunkų nusikaltimą. Taigi bauda tegali siekti vos kelias dešimtis tūkstančių eurų, nors keliais nusikaltimais žala padaroma dešimt kartų didesnė. Taigi, siekiama, kad panaikinus baudų „lubas“ kaltininkams grėstų pavojus netekti smarkiai didesnės pinigų sumos.
Taip pat siūloma naujovė, kad rašydami nuosprendžius teismai atsižvelgtų į teisiamųjų turtinę padėtį. Esą tokiu atveju bausmių dydžiai būtų labiau motyvuoti.
Teismai būtų įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kuriais už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo.
Tyrimais taip pat nustatyta, kad viena efektyviausių korupcijos prevencijos priemonių - žmogaus baimė netekti darbo. Todėl siūlomos pataisos taip pat numato, kad už sunkų ar apysunkį korupcinį nusikaltimą asmuo gali netekti teisės dirbti tam tikrą darbą nuo 3 iki 7 metų.
Efektyvi korupcijos prevencijos priemonė - žinojimas, kad už nusikaltimą vien bauda atsipirkti nepavyks, o galima netekti ir laisvės. Tačiau šiuo metu Baudžiamasis kodeksas net už sunkius korupcinius nusikaltimus numato galimybę atidėti laisvės atėmimo vykdymą. Tikintis, kad, panaikinus šią alternatyvą, valdininkai mažiau rizikuos nusikalsti, siūloma už tokius nusikaltimus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nebetaikyti.
- Kodėl kyšininkai iki šiol atsipirkdavo tik baudomis? - „Vakaro žinios“ paklausė teisininko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Egidijaus BIČKAUSKO.
- Manau, kad dėl to problemų yra daugiau teismų praktikoje ir teisėjų nuostatose. Man atrodo, už tuos pačius korupcinius nusikaltimus galima taikyti realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau ji netaikoma. Aš galvočiau, kad tai yra ne Baudžiamojo kodekso problema. To priežastis - kaip ir visuomenės, taip ir teismų tolerancija korupcijai. Matyt, tai nelaikoma dideliu nusikaltimu. Mano galva, ta tolerancija nepagrįsta. Atvirai pasakius, sudėtinga suprasti, kaip pareigūnas ar valstybės tarnautojas, paėmęs didelį kyšį, negauna realios laisvės atėmimo bausmės. Aš puikiai suprantu, kad vien bausmėmis problemos neišspręsi, bet vien sankcijų kėlimas, kaip dabar siūlo prezidentė, bausmės griežtinimas yra daugiau parodomoji akcija. Rodoma, kad štai mes kažką darome, o realybėje nieko nėra. Teneįsižeidžia prezidentė, bet visa jos veikla nuo pat kadencijos pradžios buvo griežtinimas ir griežtinimas. Kaip matome, tai vargiai ką duodavo, greičiau neduodavo jokių rezultatų. Manau, kad ir šiuo atveju bus tik veiklos imitacija.
- Iš įstatymo dėl neteisėto praturtėjimo iš pradžių taip pat daug tikėtasi...
- Nors procesų buvo, aš abejoju, ar yra nors vienas pagal tą įstatymą nuteistas.
- Vienas prezidentės siūlymų - skiriant baudas, teismams atsižvelgti į teisiamųjų turtinę padėtį.
- Neprisimenu, kokios didžiausios bausmės yra numatytos, ir abejoju, ar jos realiai veikia tuos korumpuotus asmenis. Tūkstančių ar net kelių dešimčių tūkstančių suma jiems, bent jau daugeliui, nieko nereiškia. Esu girdėjęs, kad Skandinavijos šalyse už tą patį kelių eismo taisyklių pažeidimą asmenims yra taikomos baudos priklausomai nuo jų turtinės padėties. Tai man asmeniškai tikrai priimtina. Sakysime, žmogui, gaunančiam minimalų atlyginimą, 50 eurų bauda iš principo didelė, o tam, kuris važiuoja ferariu, sutikite, į 50 eurų nusispjauti. Šiuo atveju ta mintis man patiko. O dėl korupcinių bylų... Iš viso aš labai abejočiau, ar korupcinio pobūdžio nusikaltimai turėtų ir galėtų būti reguliuojami baudomis, t.y. pinigais.
- Ar ne logiška, kad baudos dydis būtų skiriamas toks pat, kokio dydžio paimtas kyšis arba padaryta žala?
- Aš grįžtu prie to, ar baudomis iš viso galima reguliuoti korupcinius santykius. Kiek žinau iš savo ilgametės praktikos, nebūna taip, kad žmogus sulaikomas su kyšiu, kurį paėmė pirmą kartą gyvenime. Dažniausiai pradedama jį stebėti tada, kada gaunama informacija apie tai, kad jis yra kyšininkas. Tai jeigu jis paėmė šimtąjį ar tūkstantąjį kyšį, tai, kad ta bauda bus lygi vieno kyšio dydžiui, turbūt nedaug ką išspręs. Arba iš viso nieko neišspręs. Dėl to aš labai abejoju tokio pobūdžio priemonėmis.
- Ar siūlymas panaikinti galimybę už sunkų korupcinį nusikaltimą atidėti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą nesulaikytų nuo pagundos kyšininkui nusikalsti?
- Bet taip užkertamas kelias teismams interpretuoti. Aš nesiryžčiau pasakyti „ne“ šitai iniciatyvai, bet vėlgi aš grįšiu prie to, kad tai neturėtų būti privaloma. Netgi pasakyčiau kitaip. Aš iš viso skeptiškai žiūriu, kaip revizuojamas ir keičiamas Baudžiamasis kodeksas. Esu įsitikinęs, kad jame turi būti paliekama daug laisvės teismui, nes gyvenimas yra gerokai įvairesnis ir sudėtingesnis, negu jį galima būtų apibrėžti kodekse. Manau, kad ne blogesnės įtakos turėtų ne prezidentės Baudžiamojo kodekso revizija ir pakeitimai, o kad ir to paties Seimo priimta rezoliucija, netgi kreipimasis į teisminę valdžią, kuriame būtų išdėstyta šito klausimo politinė valia ir nuostatos. Aš jau kalbėjau apie visuomenės ir politikų toleranciją šitiems dalykams. Tai būtų svarbiau negu kažkokie to paties Baudžiamojo kodekso pakeitimai.
- Gal prezidentei trūko kantrybė ir ji nebetiki, kad kreipimaisi gali ką nors pakeisti?
- O ar ji bandė? Aš esu gana kritiškas jos atžvilgiu ir iš jos pasigendu elementaraus žmogiško kalbėjimo. Sutikite, kad teismai šiandien turi visas tas nuostatas, kurių reikalauja prokurorai, tik jų netaiko. O šitomis pataisomis, manyčiau, tik parodomas nepasitikėjimas teismais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą