Taip ketvirtadienį nusprendė Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės skundą.
Kaip skelbiama Aukščiausiojo Teismo nutartyje, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjai pareikštas papeikimas vertintinas kaip per griežta drausminė nuobauda.
"Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja saviraiškos laisve, pažeisdama Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, naudojosi ne vieną kartą, apsiribojimas drausmės bylos svarstymu būtų nepakankama priemonė", - pažymėjo Teismas.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija sutiko su Teisėjų garbės teismo išvada, kad teisėja, rašydama skundus ir prašymus brolio Drąsiaus Kedžio vardu, pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus. Taip pat teisėjui keliamus etikos reikalavimus pažeidžia N. Venckienės žiniasklaidai išsakyti komentarai apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminių institucijų darbą, asmenis.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos drausminės atsakomybės pagrindas yra glaudžiai susijęs su jai artimų žmonių gyvenimo aplinkybėmis, sukėlusiomis didelį rezonansą visuomenėje.
Šios aplinkybės ne dėl pareiškėjos veiksmų buvo paviešintos žiniasklaidoje. Tai sukėlė pareiškėjai didžiulių išgyvenimų. Prieš pareiškėjai viešai kritikuojant teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmus, buvo tam tikru mastu imtasi įstatymuose nustatytų procesinių teisinių priemonių, be to, pareiškėjos reiškiama kritika buvo siekiama pozityvių rezultatų, nebuvo siekiama išimtinai destruktyvių padarinių.
Dėl dalies pareiškėjos kritikuotų teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmų buvo atlikti oficialūs tyrimai, ir kitos institucijos dalį šių veiksmų oficialiai pripažino ydingais, o ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl pareiškėjos mažametės dukterėčios tvirkinimo perduota teismui. Pareiškėjai, kaip teisėjai, iki šiol nebuvo taikyta drausminė atsakomybė.
Aukščiausiojo Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų pastabos pareiškimas, t. y. "pastebėjimas" pareiškėjai, kad jos poelgiai, skirtingai, negu ji yra įsitikinusi, vis dėlto neatitinka jai, kaip teisėjai, keliamų reikalavimų.
Kaip ELTA jau buvo pranešusi, Prezidentė Dalia Grybauskaitė po Teisėjų garbės teismo sprendimo nusprendė atsisakyti atleisti N. Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjos pareigų, nes pasigedo tą siūliusio Teisėjų garbės teismo argumentų pagrįstumo.
Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad N. Venckienė šiurkščiai pažeidė Teisėjo etikos kodekso reikalavimus, pažemino teisėjo vardą ir padarė žalą teismų autoritetui visuomenėje. Garbės teismas įvertino N. Venckienės pasisakymus žiniasklaidoje kaip netoleruotinus, neatitinkančius santūrumo, mandagumo ir korektiškumo reikalavimų.
Garbės teismas teigė, kad N. Venckienės pasisakymas apie Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų kolegijos narius vertinamas kaip užgaulus, nemandagus, netaktiškas, išreikšta neigiama nuomonė apie konkrečius teisėjus, ir jie viešai apkaltinti.
Rašyti komentarą