Aukščiausiasis Teismas: liftas - visų našta

Pasak kontoros "Valiunas Ellex" advokato dr. Evaldo Klimo, jis reiškia, kad sugedus liftui už jo remontą reikia susimokėti ir gyvenantiems pirmame aukšte ar net visai kitoje laiptinėje. Išimtis gali būti taikoma tik tada, jei kaimynai iš anksto yra nusprendę kitaip.

Dviejų rūšių išlaidos

LAT dar 2003-iaisiais priimtoje nutartyje buvo konstatavęs, kad "ieškovės subjektinė teisė atsisakyti naudojimosi liftu paslaugų ir šiai daliai tenkančių mokėjimų yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jos - kaip bendraturtės - pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jai suteiktų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme".

2009 m. lapkritį LAT buvo paskelbęs nutartį, kurioje pažymima, jog "namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymas pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendrasavininkių prievole šią nuosavybę išlaikyti".

Anot vakarykščio kontoros "Valiunas Ellex" pranešimo, LAT sausį vienoje iš bylų nusprendė, kad už lifto tvarkymą turi mokėti visi namo gyventojai.

Teismas esą išskyrė dvi išlaidų grupes.

Pirmoji grupė - išlaidos, susijusios su kasdieniu naudojimu. Teismas nurodė, kad kasdienis lifto naudojimas, lygiai taip pat kaip ir kurios nors gyvenamojo namo laiptinės laiptų naudojimas, yra skirtas konkrečių bendraturčių, besinaudojančių šiais objektais, poreikiams tenkinti, todėl ir šių objektų naudojimo išlaidos, t. y. lifto elektros energijos sąnaudos ar laiptų valymo išlaidos, turi būti dengiamos tik šiais objektais besinaudojančių bendraturčių.

Antroji grupė - išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu. Jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas, jos yra priskirtinos prie tokių objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais.

"Daugeliui tikriausiai kyla klausimas - ar aš turiu mokėti už lifto remontą, jei gyvenu pirmame aukšte ir nesinaudoju liftu. Ar tai sąžininga, ar teisinga? Teismas pateikė atsakymą ir nurodė išimtį, kada asmenys, nesinaudojantys liftu, gali būti atleisti nuo tokių išlaidų. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Tokiame bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir panašiai, iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką bei sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendraturčiams", - aiškina E. Klimas.

Advokato teigimu, toks aprašas leidžia bendraturčiams susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau tai turi būti padaryta iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms remonto išlaidoms.

Žada pakeisti

Žinia, nuo praėjusio rudens pirmuosiuose ir antruosiuose daugiabučių aukštuose esančių butų savininkai jau yra priversti mokėti mokesčius už lifto priežiūrą. Jiems neskaičiuojama tik už lifto sunaudotą elektros energiją. Tokį mokestį administratoriai grindžia 2015 08 05 Vyriausybės priimtu nutarimu Nr. 831, kuriuo panaikinti nuo 2001-ųjų galioję Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai ir patvirtinti nauji Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai.

Premjeras Algirdas Butkevičius, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas "Vakarų ekspresui" yra žadėję, kad toks mokestis tikrai bus panaikintas. Pernai gruodį Aplinkos ministerija dienraštį informavo, kad šią problemą bus bandoma spręsti Seime keičiant Civilinį kodeksą. Anot A. Salamakino, atitinkamą įstatymo pataisą yra įregistravęs ir jis. Įstatymo projektas esą turėtų būti svarstomas šioje pavasario sesijoje.

Tačiau minėtasis Aplinkos ministerijos siūlymas jau sulaukė kritikos iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos. Jų išvadose pažymima, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas "galimai neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos". Esą neteisinga, kad dalis patalpų savininkų savarankiškai galėtų spręsti, ar jiems mokėti tam tikrą mokestį, o kitiems dėl to būtų nustatoma "nauja, papildoma ir didesnė privalomo mokėjimo dalis". Esą daugiabučių namų bendroji dalinė nuosavybė yra vertintina kaip vientisa ir nedaloma.