Atidavusieji Tėvynei gyvybę sulaukė deramos pagarbos

Krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Karinių jūrų pajėgų karių garbės sargyba Šv. Mykolo Archangelo bažnyčioje, J. E. Telšių vyskupui Jonui Borutai laikant iškilmingas mišias, penktadienį budėjo prie penketo kuklių karstų.

1952 m. sausį penki Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai grupės vadas Antanas Kontrimas-Parama, Pranas Graušlys-Pavasaris, Juozas Oželis-Dagilis, Ona Juškienė-Onutė ir Antanas Gedmintas-Lakštutis buvo įsikūrę antžeminiame bunkeryje. Prieš saujelę partizanų buvo mesta 400 čekistų. Trys partizanai buvo žiauriai nužudyti, du, supratę situacijos beviltiškumą, nusišovė.

Okupantai net ir po mirties nekentė žuvusiųjų kovotojų už laisvę, tad jų palaikus išniekindavo, užkasdavo slapta, nykiose vietose. Patriotų artimieji net neturėjo kur uždegti jiems žvakelę. Ir visiškai atsitiktinai, archeologinių kasinėjimų metu 2010 m. rugsėjo 23 d. Rietavo savivaldybės Oginskio dvaro teritorijoje, pelkėje prie arklidžių, buvo atrasti palaikai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, atlikęs istorinius antropologinius tyrimus, bendradarbiaudamas su žuvusiųjų giminėmis, nustatė, jog atrastieji palaikai yra būtent minėtų Butigeidžio rinktinės narių.

Kalbėjusieji perlaidojimo ceremonijoje priminė, jog nedidelė, bet drąsi tauta parodė savo stiprybę laisvės troškimu. Tarpukariu išugdyta karta, o vėliau - Atgimimo epochos karta atliko savo pareigą Tėvynei sumokėdami aukščiausią kainą, tad mes turime susitelkę saugoti taip brangiai iškovotą nepriklausomybę. Turime užduoti sau nebylų klausimą, ar mūsų poelgiai šiandien atitinka išėjusių didvyrių tikėjimą tauta ir lūkesčius.

Žuvusiųjų partizanų dukros Vida ir Irena kalbėjo paprastai ir jaudinamai: "Mes nuolat svarstėme, kokios buvo jų paskutiniosios gyvenimo minutės. Kai kas sako, kad partizanai patys galėjo pasirinkti savo likimą. Jie iš tikrųjų nieko neprašė - kovojo ne už laisvę sau, bet už laisvę kitiems. Pabūgę partizanų iš Lietuvos anuomet pabėgo daug kolaborantų ir tauta tapo sveikesnė. Mes labai dėkojame visiems, prisidėjusiems prie palaikų grąžinimo ir palydėjimo į paskutinio poilsio vietą. Tikimės, jog ir kitų partizanų palaikai bus atrasti bei krikščioniškai perlaidoti. Tai, jog šiandien bažnyčioje meldėsi jaunoji karta, yra tikroji, gyva istorijos pamoka."

Po atsisveikinimo su partizanų, kuriems suteiktas kario savanorio statusas, ceremonijos ir apeigų Rietavo kapinėse, sulankstytos valstybinės vėliavos buvo perduotos artimiesiems.