Atgimimo simbolis nesulaukia atgimimo

Miesto veidas

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo simbolis Klaipėdoje - Atgimimo aikštė - šiandien puikiai iliustruoja, kaip per 18 metų pasikeitė idealai ir vertybės. 1990-aisiais nusikratę sovietinio jungo klaipėdiečiai triumfavo versdami Lenino paminklą ir pavadindami aikštę Atgimimo vardu. Šiandien ta pati aikštė - vandališkai draskoma po plytą, o netrukus gali užvirti arši kova ir dėl statybų šioje reprezentacinėje miesto vietoje.

Per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį miesto centre esančios reprezentacinės Atgimimo aikštės tvarkymo darbai apsiribojo tik vienos kitos gėlės pasodinimu. Raudono granito plokštės, kažkada sumontuotos, kad paryškintų Lenino paminklą aikštėje, suskaldytos, ištampytos. Suoliukai aikštėje sutrūniję. Apšvietimo nėra. Tad nenuostabu, jog ši aikštė netapo miestelėnų traukos vieta.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus žada, ka aikštė bus tvarkoma. Savivaldybė skyrė pinigų - deja, pokalbininkas negalėjo patikslinti, kokią sumą - sudaužytoms granito plokštėms Atgimimo ir Lietuvininkų aikštėse pakeisti. Darbai, pasak A. Šimkaus, turėtų prasidėti pavasarį. Bet kad jau pavasaris...

"Balandžio mėnesį bus skelbiamas konkursas rangovui parinkti. Jeigu atsiras, kas dirba, aikštės bus tvarkomos gegužės-birželio mėnesiais", - patikslino pokalbininkas.

O gal tvarkyti Atgimimo aikštės neskubama, nes ruošiamasi statyboms?

Ne aikštė, tik vieta

Žinia, dar 2005 m. uostamiesčio valdžia apsisprendė dėl dalinio Atgimimo aikštės užstatymo. Buvo patvirtintas šios aikštės detalusis planas: jos pakraščiuose yra suformuoti trys sklypai - vienas palei Herkaus Manto gatvę ir du palei Danės gatvę. Po sumažėjusia Atgimimo aikšte buvo siūloma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o pačią aikštę padaryti patrauklesnę įvairiems koncertams rengti.

Taip pat buvo nustatytos ir griežtos sąlygos būsimiems pastatų projektams, tačiau šių sklypų aukcionai iki šiol nepaskelbti. Prieš trejus metus miesto valdininkai teigė, jog galutinis politinis sprendimas dėl Atgimimo aikštės bus priimtas tik po diskusijos su miesto visuomene ir specialistais.

Diskusija, kaip ir buvo galima tikėtis, neįvyko. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius patvirtino, jog Atgimimo aikštės detaliojo plano pristatymas uostamiesčio bendruomenei aktyvios reakcijos nesulaukė. "Atsirado keletas žmonių, kurie griežtai pasisakė prieš projektą, miesto architektai ir projektuotojai jam pritaria", - sakė miesto vadovas.

R. Taraškevičius pritaria, jog dabar Atgimimo aikštė nėra patraukli. "Šios vietos aš net nesiryžtu pavadinti aikšte, ją dar reikia suformuoti. Dabar tai - tik vieta, kurioje anksčiau stovėjo paminklas. Tačiau šios aikštės užstatymas šiuo metu nėra prioritetinis klausimas Klaipėdoje", - sakė meras.

Nusižiūrėjo Savivaldybė

Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas, iš dalies patvirtindamas mero žodžius, prasitarė, kad į Atgimimo aikštę žvalgosi pati Savivaldybė.

"Atgimimo aikštės užstatymo projektas šiuo metu - miegančioje stadijoje. Mes savo darbą padarėme - sklypą suformavome, o jį parduoti neskubame. Puikiai suprantame, kad tai yra reprezentacinė miesto vieta, ir joje turėtų atsirasti reikšmingas objektas. Neatmetama galimybė, kad vienas iš variantų galėtų būti naujas Klaipėdos savivaldybės administracijos pastatas", - kalbėjo K. Macijauskas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Klaipėdos savivaldybės administracijos valdininkai nesutelpa dabartiniame pastate ir svarsto galimybes išsikelti į naują pastatą. Kaip galimos vietos naujo Savivaldybės pastato statybai buvo paminėtas sklypas prie būsimos universalios arenos, vieta Artojų gatvėje, piliavietės teritorija, skverelis prie "Teo", dabartinio Klaipėdos muzikinio teatro vieta, jei pastarajam būtų surasta kita.

Pretenduoja ir teatras

Avarinės būklės Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taip pat dairosi vietos naujo teatro statybai. Dar prieš 20 metų buvo parengtas naujo teatro statybos projektas skverelyje prie "Teo" pastato. Šią idėją atgaivino ir aktyviai kėlė buvusi teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. Tačiau parengtoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro galimybių studijoje ir investiciniame projekte minima daugiau galimų vietų naujam teatrui. Tai - ir piliavietės teritorija, ir Vasaros koncertų estrada, ir - ta pati Atgimimo aikštė.

Pastarasis variantas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovui Ramūnui Kaubriui atrodo patraukliausias. "Muzikinis teatras yra prestižinis objektas, reprezentuojantis Klaipėdos miestą, ir turėtų būti statomas prestižinėje vietoje. Muzikinio teatro statyba Atgimimo aikštėje išspręstų šios aikštės paskirtį, nes Atgimimo aikštė iki šiol nesuformuota. Tačiau norint plėtoti šią idėją, būtina rengti naują aukštės detalųjį planą", - mano R. Kaubrys.

Istorinė miesto dalis

Šiuo metu Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui vadovaujantis Vitalijus Juška pastebėjo, jog Atgimimo aikštė yra istorinėje miesto dalyje, kuriai taikoma tokia pat apsauga, kaip ir senamiesčiui.

"Kiek man žinoma, šiuo metu jokių statybos projektų šioje vietoje nenumatoma. Jeigu būtų - turėtų būti ribojami pastatų aukščiai ir tūris", - sakė V. Juška.

Prieš karą dabartinės Atgimimo aikštės vietoje buvo Naujamiesčio rajono dalis, užstatyta pastatais. Visi vertingi statiniai buvo nugriauti per karą ir po jo. Statant Klaipėdos viešbutį, 1981 m., nugriautas paskutinis paveldo objektas Atgimimo aikštėje - gaisrinė.

Tačiau oficialus Lietuvos turizmo gidas Klaipėdos Atgimimo aikštę šiandien pristato kaip mitologinį, memorialinį, istorinį kultūros paveldo objektą.

Pasak paveldosaugininko, šis apibūdinimas visiškai neatitinka tikrovės. "Galbūt jis išlikęs nuo sovietmečio", - juokėsi pokalbininkas, užtikrindamas, kad Atgimimo aikštė neturi nei mitologinės, nei memorialinės reikšmės. "Tačiau ši vieta yra atmintina, nes 1989 m. kovo 3-ąją, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, prie Lenino paminklo susidegino liaudies meistras, dailininkas marinistas Vytautas Vičiulis", - priminė V. Juška.

Jurga PETRONYTĖ