Dar neseniai fantastiniuose filmuose buvo galima pamatyti, kaip kelių dešimčių ateities scenarijuose žmonės nebeturi raktų ar banko kortelių, nes duris atsidaro ir sąskaitas apmoka naudodamiesi biometriniais duomenimis - nuskenuojant piršto atspaudus ar akies rainelę. Šiandien tokia praktika jau taikoma kasdieniame žmonių gyvenime ir Lietuvoje.
Ateitis Lietuvą jau pasiekė
Pirmąsias žmogaus atpažinimo sistemas pagal biometrinius duomenis Lietuvoje jau prieš kelerius metus pradėjusios diegti įmonės „nSoFT“ direktorius Lukas Radvilavičius sako, kad per pastaruosius metus technologijos smarkiai žengė į priekį ir jau dabar Lietuvoje atpažinimo sistemos pagal biometrinius duomenis sutinkamos vis dažniau. „Per pastaruosius kelerius metus tikrai daug kas pasikeitė. Žinoma, technologijos jau buvo ir anksčiau, tiesiog žmonės dabar jas pradeda naudoti. Pavyzdžiui, piršto atspaudų atpažinimo technologija egzistuoja jau turbūt kokius 50 metų, tačiau Lietuvoje tai dabar sparčiai pradėjo populiarėti. Šiuo metu dauguma sporto klubų jau perėjo nuo klubo nario kortelės prie piršto atspaudų ar bent jau tarpinio varianto. Tai rodo, kad rinka subrendo ir žmonės naujovių nebebijo. Tad judame žingsnis po žingsnio. Dirbome ir su rainelės atpažinimo technologija, kuri yra gerokai patikimesnė už piršto atspaudo atpažinimą, tačiau ši įranga gerokai brangesnė, tad tai smarkiai sumažina naudotojų būrį.
Šiuo metu jau dirbame su veidų atpažinimu ir dar šiais metais startuos projektas, leidžiantis į sporto klubą patekti nepateikiant jokių kortelių. Kamera dar žmogui judant daro nuotraukas, atpažįsta klientą ir sistema jį praleidžia. Technologiškai tai tarsi nieko naujo, tačiau tik dabar susiformavo poreikis“, - apie rinkoje taikomus biometrinius duomenis „Vakaro žinioms“ pasakojo L.Radvilavičius.
Verslo matoma nauda, kurią teikia tokios technologijos, - sąnaudų optimizavimas. Taikant naujas technologijas, reikia samdyti mažiau darbuotojų, nes klientas apsitarnauja pats. Be to, klientams nebereikia stovėti eilėse, imti kortelės, tad ir jis jaučiasi patenkintas. Be to, biometrinių duomenų atpažinimo technologija šiuolaikinėje visuomenėje gali būti naudinga ir daug svarbesnėse sferose nei žmogaus laisvalaikis. Pavyzdžiui, judančio žmogaus veido atpažinimas gali būti taikomas kaip teroro prevencija ar pašalinių asmenų kontrolei.
Biometrinių duomenų atpažinimą Lietuvoje jau naudoja ir dalis įmonių. L.Radvilavičius pasakoja, kad dažniausiai pirštų ar rainelės atpažinimo sistemos taikomos kaip alternatyva darbuotojo pažymėjimui: „Dažniausiai toks atpažinimas naudojamas darbo laiko apskaitai, praėjimo kontrolei. Neseniai viename iš Lietuvos duomenų centrų diegėme akių rainelės atpažinimo įrangą. Tai rodo, kad įmonė siekia aukšto saugumo lygio. Duomenų centrai yra didžiulės organizacijos, kurių neišgąsdinsi didelėmis išlaidomis, tad jos atranda galimybę pereiti prie tokių identifikavimo sistemų.“
Tačiau L.Radvilavičius neslepia, kad technologijų plėtra labai priklauso nuo įstatymų bazės. „Kol kas ES įstatymų bazė yra tik griežtinama. Verslas dėl to ima nerimauti, kad gali būti pažeidžiami įstatymai, nurodantys asmens duomenų tvarkymo taisykles. Šiuo metu Lietuvos įstatymai nurodo, jog klientui privaloma palikti teisę rinktis, tad jis gali naudotis tiek nario kortele, norėdamas patekti į sporto klubą, tiek savo biometriniais duomenimis. Tačiau yra šalių, kur net ir klientui pasirašius sutikimą naudoti jo piršto atspaudą, įstatymai vis tiek neleidžia naudoti žmogaus biometrinių duomenų. Lustų implantavimo perkėlimo į platesnį visuomenės naudojimą planai taip pat turėtų susidurti su šiomis problemomis. Tikėtina, kad įstatyminiai aktai šioms idėjoms ES turėtų būti dar jautresni“, - svarsto L.Radvilavičius.
Implantuoti lustai tampa kasdienybe
Jis sako neabejojantis, kad biometriniai duomenys ilgainiui taps neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, pakeisianti raktus, banko korteles ar pinigus. Juolab kad technologijos tai leidžia įgyvendinti jau dabar. Tačiau specialistas neslepia, kad baimindamiesi modernėjančių technologijų tamsiųjų pusių žmonės elgiasi teisingai: „Ir gerai, kad žmonės baiminasi. Tai priverčia juos pamąstyti ir bet kam nedalyti svarbios informacijos. Tiesa, reikia suprasti, kuo skiriasi savo nuotraukos pasidalijimas socialiniame tinkle ir savo piršto atspaudo davimas sporto klubo administracijai. Net pavogus žmogaus piršto atspaudą nelabai ką galima padaryti. Tuo metu su pavogta nuotrauka galima nuveikti daug daugiau. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia saugoti piršto atspaudo ar nuotraukos. Saugoti reikia, ir gerai, kad žmonės jaučia tą baimę, nes taip jie edukuojasi ir renkasi tik patikimus paslaugų teikėjus.“
Tuo metu pasaulis drąsiai žengia dar toliau. Jau nuo 2015 metų Švedijos startuolių centre „Epicenter“, kuriame dirba per 2000 darbuotojų, drąsiausi iš jų iškeitė darbo pažymėjimus į mažyčius implantuojamus lustus, kurie įsodinami darbuotojui tarp nykščio ir rodomojo piršto. Toks lustas, kuris dabar pasaulyje naudojamas naminiams gyvūnams žymėti, įmonėje veikia kaip magnetinė darbo pažymėjimo kortelė. Išmaniajam darbuotojui priėjus prie durų, tereikia mostelti ranka ir jos prasiveria. Toks lustas taip pat leidžia nusipirkti gėrimą ar užkandį, valdyti spausdintuvą. Tai esą taip patogu: nebereikia nešiotis raktų, piniginės. Be šių patogumų, išmaniesiems darbuotojams motyvuoti ir paskatinti kitus ryžtis tokioms naujovėms, įmonė organizuoja atskirus vakarėlius ir renginius.
Lieka tik įsivaizduoti, kada technologijos pasieks ir mus ir į kokias išraiškas jos išvirs. Nejau neišvengiamai būsime sužymėti, o dėl galimybės nesinešioti raktų ar piniginės paaukosime visą savo privatumą, o gal ir žmogiškumą?
Prof. Jonas GRIGAS:
- Švedijos įmonės pavyzdys yra įrodymas, kad implantuoti lustai neišvengiamai atsiras žmonių kasdienybėje?
- Jau prieš keletą metų buvo žinoma, kad kai kurie žmonės leidžia sau implantuoti lustą, kad šis padėtų atlikti vienas ar kitas užduotis. Amerikietis mokslininkas savo pavyzdžiu parodė ir implantavo lustą sau, kad galėtų atidaryti duris be rankų, mintimis. Tokių pavyzdžių pasaulyje jau atsiranda, tačiau labai greitai į žmogau buitį tai neatkeliaus ir visuotinai žmonėms lustai nebus taikomi taip greitai, kaip dabar taikomi gyvūnams.
Tačiau galimybės atsiranda, naujovės pamažu skinasi kelią. Lustų dabar atsiranda vis modernesnių ir įvairesnėms funkcijoms atlikti. Tad turbūt praeis koks dešimtmetis ir kai kurioms funkcijoms atlikti gal ir daug žmonių jau turės tokius lustus.
- Ar nereikėtų baimintis tokios ateities, kai žmogus tampa lengvai susekamas, valdomas ir tarsi praranda savo privatumą?
- Reikia pripažinti, kad privatumo mažai yra jau dabar. Mobiliaisiais telefonais irgi esame sekami, lengvai galima atsekti, kur ir su kuo mes esame, su kuo bendraujame. Žmonės, turintys išmaniuosius telefonus, jau dabar neturi didelės dalies privatumo. Jau prieš kokį dešimtmetį esu rašęs, kad didžiosios šalys, tokios kaip JAV ir Rusija, iš kosmoso gali sekti žmonių grupes ir net pavienius žmones mikrobangomis per žemės palydovus ir klausyti netgi jų pokalbių.
Kai žmogus namuose bendrauja su namiškiais, kalba sukelia oro virpesius, o šie virpina langus. Mikrobangos, paleistos net iš žemės palydovų ar ant žemės esančių įrenginių, siunčia mikrobangas į namus, o oro ar langų stiklų virpėjimas keičia tų bangų amplitudę ir atspindėjus šias bangas galima iššifruoti, ką žmonės kalba. Taip, kad privatumo mes jau seniai neturime.
- Ar gali būti taip, kad patobulinus žmogų lustais, kai nebereikėtų nei raktų, nei banko kortelių, gal net paso, tokia technologija būtų visiems privaloma?
- Kol kas nemanau, kad tai turėtų būti privaloma, abejoju, kad ateityje „čipuosime“ žmones kaip gyvūnus. Kol kas nėra tam priežasties. Nebent gyvenimo sąlygos pasikeistų taip, kad toks visuotinis lustavimas būtų privalomas. Pavyzdžiui, kaip dabar beveik privaloma banko kortelė atsiskaitymams. Juk ir čia yra tam tikra prievarta, kai sukuriamos sąlygos, kad be kortelių kai kur jau sunku ir atsiskaityti. Tad galbūt galėtų susiklostyti situacija, kai, pavyzdžiui, durys atsidarys tik tiems žmonėms, kurie turi lustą. Man nesinorėtų tuo tikėti, nes tai būtų kvailystė. Bet gyvenimas sparčiai keičiasi, technologijos auga eksponentiškai, tad dabar jau mažai kas drįstų prognozuoti, kas bus po 10 ar 20 metų. Visko gali būti.
- Technologijų modernėjimu gali pasinaudoti ir ne gerų tikslų vedami žmonės. Dabar apiplėšiamam žmogui užtenka atiduoti piniginę, o kai lustas, atstojantis banko korteles, piniginę, namų ar seifo raktus bus implantuotas į žmogaus kūną, gali pasipilti itin žiaurių nusikaltimų?
- Gali taip ir būti. Kai tobulėja technologijos, kartu vystosi ir žmonių norai tas technologijas panaudoti ne tam, kam jos skirtos, bet ir piktiems kėslams. Pavyzdžiui, banko kortelės buvo sukurtos, kad jas būtų patogu naudoti bankomatuose, tačiau štai kartais sugalvoja žmonės paimti iš bankomatų pinigų ir be banko kortelės, iššifravus duomenis. Gali atsitikti ir taip, kad žmonėms implantuoti lustai gali būti panaudojami piktiems darbams.
Beveik visos technologijos turi ir tamsiąją pusę. Nors kai gimsta naujovės, visuomet daug kalbama apie jų galimybes ir tai, kaip jos patobulins žmonių gyvenimą. Bet dažniausiai nutylima tai, kas ne taip gražu. Dabar mobilusis telefonas jau yra kone neatskiriama kiekvieno žmogaus dalis. Bet visi tyli apie tai, kad kalbant mobiliuoju telefonu mikrobangų signalai, kurie neša informaciją, veikia žmogaus smegenis. Jau dabar pasaulyje tenka išgirsti, jog eksponentiškai didėja smegenų auglių skaičius, ypač tarp vaikų. Taip yra, bet tai nutylima. Natūralu, kad gali išryškėti ir implantuojamų lustų blogųjų savybių. Tai tikėtina.
- Juk atsiranda galimybė įlįsti į žmogaus mintis ir jas pakreipti nebūtinai geroms užduotims?
- Visiškai teisingai, atsiranda galimybė įlįsti į žmonių mąstymą. Dar nacių stovyklose daktaras Jozefas Mengelė bandė pakeisti žmonių mąstymą. Iš pradžių labai šiurkščiais būdais, o vėliau implantuojant lustus į smegenis. Tokie bandymai buvo daromi tuomet, kai tik atsirado lustai. Po karo buvo žinoma viešai, kad kai kuriose šalyse buvo kuriami tokie lustai, kad būtų galima keisti žmonių mąstymą ir valdyti tiek pavienius žmones, tiek minias.
Visa tai rodo, kad žvelgiant į technologijas visuomet reikia įžiūrėti, ar jos neturi tamsiųjų pusių, ar jos negali ko nors pakeisti. Žinoma, gyvenimas taip pasikeitė, kad be technologijų mes neapsieisime, mes turime jas priimti. Bet reikia būti labai apdairiam.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą