Ateinančios kartos apie stintas sužinos tik iš knygų?

Paprastai šiuo metų laiku įsibėgėdavęs stintų sezonas šiemet dar nė neprasidėjo – agurkais kvepiančios žuvys į tinklus neskuba.

„Įsivaizduokite, iš 3 km tinklo – 7 kg stintų. Tokie metai – pirmi. Žvejoju jau 18 metų ir matau, kad kasmet stintų vis mažėja ir mažėja“, – sako priekrantės žvejys Taurūnas Areškevičius.

Buvęs žvejys Valerijonas Venckus teigia, kad prieš dešimtį metų pakakdavo ir 300 m ilgio tinklų, kuriuos traukdavo pilnut pilnutėlius, o sugauto laimikio moterys esą per naktį neišrinkdavo.

„Nemune išgaudo tralais, su traktoriais ten dirba, o čia liepė daugiau penkių tinklų nestatyti. Čia nieko negaudo, o ten visą mailių ir ikrus sužvejoja“, – mano V. Venckus.

Priekrantės žvejai piktinasi, kad rusniškiai esą išgaudo ne tik į nerštavietes plaukiančias stintas, bet ir mažytes, dar nė karto neneršusias. Taip esą naikinama ši žuvų rūšis.

„Gali iš viso nelikti. Ateinančios kartos apie stintą galės sužinoti tik iš knygų, tėvų, senelių, nes kiekvienais metais šių žuvų vis mažėja“, – įsitikinęs T. Areškevičius.

Kur kas geresnė nuotaika tarp žvejų mėgėjų. Net ir paskutiniąją metų dieną nuo aušros krantines nutūpę vyrai sako, kad nors mėnesiu vėliau nei pernai, bet stinta pagaliau pradėjo eiti.

Mėgėjai sako, kad, paspaudus šaltukui, stinta turėtų eiti gausiau, tačiau priekrantės žvejai tikina, kad nuo oro tai nepriklauso. Esą žuvis žino, kada jai laikas plaukti neršti. Skirtumas gali būti porą savaičių, bet ne mėnuo. Ir jei vėliau stintų būriai pasirodys, jie nebus itin dideli.

Žvejų teigimu, stintų žvejyba nerštavietėse turėtų būti draudžiama ir didinama tinklų akis, kad mažytės pro jas galėtų išplaukti.

Pirmosios turguje pasirodžiusios stintos kilogramas šią žiemą kainavo 20 litų. Padidėjus pasiūlai, stinta turėtų pigti.