Ataskaita: Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkai bandė verbuoti lietuvius

Didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui išlieka Rusija, o nuo jos sistemiškai priklauso ir mūsų šalies kaimynė Baltarusija. Abiejų šalių žvalgybos savo šalyse bandė verbuoti lietuvius, grėsme energetiniam saugumui įvardijami siekiai abiejose šalyse statyti branduolines jėgaines, taip pat žiniasklaidos propaganda bei bandymai eskaluoti etninę priešpriešą, teigiama pirmadienio rytą per Krašto apsaugos ministerijos tinklalapį paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaitoje.

Ataskaitoje konstatuojama, kad Rusija, agresyviai siekianti dominuoti regione ir pakeisto globalią jėgų pusiausvyrą, yra didžiausias grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šaltinis.

Lietuvos nacionaliniam saugumui rizikos veiksniu įvardijama ir sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos. Abiejų šalių žvalgybos pernai glaudžiai bendradarbiavo ir tęsė aktyvią ir agresyvią veiklą prieš Lietuvą.

Dėl 2016 m. Seimo rinkimų Rusijos žvalgybos tarnybos ypač stengėsi rinkti informaciją apie vidaus politikos procesus, o Rusijos teritorijoje verbavo net ir žvalgybinių galimybių neturinčius Lietuvos gyventojus . Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbavo į Baltarusiją vykstančius lietuvius, rinko informaciją apie Lietuvos karinę ir kitą strateginę infrastruktūrą, teigiama ataskaitoje.

Pernai, pagal ataskaitą, iš esmės nesikeitė Rusijos ekonominė politika Lietuvos atžvilgiu. Didžiausią pavojų energetiniam saugumui keliančiais projektais įvardintos Astravo atominės elektrinės statyba ir bandymai atgaivinti Baltijos (Baltijskaja AES) atominės elektrinės Kaliningrado srityje projektą.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija stiprino priemones, ribojančias žiniasklaidos laisvę ir prieigą prie alternatyvių informacijos šaltinių šalyje, bei vykdė žiniasklaidos priemonių plėtrą užsienyje, pasitelkdama internetinę žiniasklaidą ir propagandinius renginius, siekė daryti įtaką Lietuvos ir užsienio auditorijai, eskaluodama tokias visuomenei jautrias temas, kaip NATO pajėgų dislokavimas ar Sausio 13-oji, viešojoje erdvėje kaltino Lietuvą istorijos falsifikavimu.

Grėsme nacionaliniam saugumui įvardijamas ir kibernetinis šnipinėjimas prieš Lietuvos valstybės institucijas. Pagal ataskaitą, didžioji dalis pernai prieš Lietuvos valstybinį sektorių įvykdytų kibernetinių išpuolių yra siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, jų remiamomis grupuotėmis ir pavieniais programišiais.

Ataskaitoje pažymima, kad Rusija siekė silpninti Lietuvos socialinį integralumą, eskaluodama etninę priešpriešą. Nors Rusijai palankios visuomenės ir politikos jėgos neįgijo didelės įtakos Lietuvos vidaus procesams, tačiau jų atstovai išnaudojami Rusijos propagandos tikslais, pažymi analitikai.

Anot ataskaitos, kraštutinių ir ekstremistinių ideologijų rėmėjų Lietuvoje nėra daug ir jie šiuo metu nepajėgūs savarankiškai išprovokuoti didelio masto neramumų.

Ataskaitoje pažymima, kad pernai terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, o "Islamo valstybė" planavo ir vykdė išpuolius ne tik Europoje, bet ir turistų iš Lietuvos pamėgtose šalyse - Egipte ir Turkijoje. Už saugumą atsakingos institucijos neatmeta, kad Europos Sąjungos ir NATO narė Lietuva gali tapti teroristų taikiniu, tačiau tokios tikimybės nevertina kaip didelės.

Pernai sumažėjo nelegalių migrantų srautai į Europą, tačiau tai vis dar kėlė saugumo grėsmes, nes nelegalių migrantų keliais naudojosi ir dalis teroristinius aktus Europoje rengusių "Islamo valstybės" narių, teigiama ataskaitoje.