Artūras Melianas vidaus reikalų sistemoje sieks ne revoliucijų, o rezultatų

Viena savaitė - lygiai tiek laiko Vidaus reikalų ministerijai vadovauja naujasis ministras Artūras Melianas, pakeitęs iš pareigų pasitraukusį Raimundą Palaitį. Naujasis ministras prisipažįsta, kad nei trumpas darbo laiko limitas, nei pirmosiomis dienomis prasidėjusios politinės intrigos jo neišgąsdino, atvirkščiai, - paskatino nesiblaškyti ir dirbti darbus taip, jog ir per trumpą laiką jie duotų gerų rezultatų.

"Turiu noro ir manau, kad galiu", - taip užtikrintai išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA naujasis ministras A. Melianas kalba apie savo darbą, numatomus pokyčius ir iššūkius.

- Ministre, kaip sekasi dirbti? Ar jau spėjote įsigilinti į vidaus reikalų sistemą?

- Prisipažinsiu, - tikėjausi sunkesnės darbo pradžios. Tačiau Vidaus reikalų ministerijoje suformuotas darbingas kolektyvas, todėl spręsdamas darbinius klausimus su didesnėmis kliūtimis nesusidūriau.

Be abejo, darbui trukdė jau pirmąją darbo dieną prasidėjusios politinės intrigos ir spaudimas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo. Tačiau suvokdamas tai, jog politikavimas nepadeda darbui, stengiuosi atsiriboti nuo jo ir sutelkti visą dėmesį į tai, kas šiuo metu svarbiausia žmonėms vidaus reikalų sistemoje.

- Anksčiau vidaus reikalų sistemą stebėjote iš šalies, dabar tapote ministru ir turite galimybę viską pamatyti "iš vidaus". Ko tikėjotės ir kaip pasikeitė Jūsų požiūris?

- Taip jau atsitiko, kad net tiesiogiai nedirbdamas šioje srityje nuolat turėjau įvairių galimybių prie jos prisiliesti - dirbau Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, dalyvavau kuriant savivaldos politiką Lietuvoje, dirbau savivaldybėje, Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijoje, pagaliau - kariuomenėje buvau gaisrininku...

Taigi esminių požiūrio pokyčių kol kas nėra. Tačiau galbūt tam, kad požiūris pasikeistų, tos kelios dienos buvo per trumpas laikas?

- Tačiau Jums apskritai skirtas labai trumpas darbo laiko limitas. Ar manote, kad jo užteks svarbiausiems darbams įgyvendinti?

- Taip, turiu šiek tiek daugiau nei pusmetį ir atėjau dirbti žinodamas šią sąlygą. Esu realistas - per tiek laiko revoliucijų nepadarysi, todėl pagrindinė mano užduotis yra užtikrinti rezultatyvų darbų tęstinumą, priimti visiems žmonėms reikalingus sprendimus.

Tačiau ir per trumpą galima pasėti grūdus, kurie subrandins solidų derlių. Galbūt ne per pusmetį, o per metus. Tuo tikėdamas vienoje ar kitoje srityje aš linkęs siekti gero derliaus.

- Vidaus reikalų ministerija laikoma viena komplikuočiausių dėl plačių savo veiklos sričių. Kurios jų gali tikėtis didesnio Jūsų dėmesio?

- Be jokios abejonės, pirmiausia bus kreipiamas dėmesys į tas sritis, kurios svarbios žmonėms. Vienas didžiausių mano prioritetų - stiprinti visuomenės saugumą stiprinant statutinę tarnybą. Juk žmones saugo tokie pat žmonės, todėl jie turi būti motyvuoti, tinkamai profesionaliai pasiruošę tai daryti.

Vidaus reikalų sistemai svarbu ne tik priartėti prie žmonių, susigrąžinti pasitikėjimą, bet ir pasiruošti artėjančiam 2013 m. Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, padėti tvirtus pamatus 2014-2020 m. ES finansinei perspektyvai, užtikrinti sportininkų pasiruošimą ir dalyvavimą Londono olimpinėse žaidynėse ir pan.

Apibendrindamas galėčiau sakyti, jog kiekvienoje vidaus reikalų sistemos srityje prioritetų netrūksta.

- Pastaruoju metu kilo daug aistrų dėl FNTT direktoriaus interesų konflikto. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir kai kurie politiniai partneriai Jums rekomendavo įvertinti jo elgesį bei priimti sprendimus. Ar jau turite sprendimą?

- Savo iniciatyva paprašiau VTEK pateikti man išvadas dėl FNTT vadovo - jų neperskaičius daryti sprendimus būtų neteisinga.

Ketvirtadienį šis dokumentas pasiekė Vidaus reikalų ministeriją, tad pavedžiau vidaus tyrimo skyriui, atsižvelgiant į išvadas, teikti pasiūlymus ir jais remdamasis priimsiu sprendimą.

- Kaip apskritai vertinate FNTT veiklą? Esate minėjęs, jog šios institucijos pavaldumo klausimas - svarstytinas.

- Kalbėjau ne tik apie šios institucijos pavaldumą. Jau ne kartą įvairiais pavyzdžiais buvo įrodyta, jog institucijos pavaldumo pakeitimas jos darbo efektyvumo negarantuoja.

Reikia įsiklausyti į politinių partnerių, ekspertų nuomones ir atsakyti į klausimą, ko iš tiesų siekiama - ar pertvarkos dėl pertvarkos, ar tikrai kovoti su kontrabanda, pinigų plovimu, kitais finansiniais nusikaltimais? Blaškydamiesi ir darydami skubotas pertvarkas efektyvaus darbo neužtikrinsime.

- Vos Jums pradėjus eiti pareigas į viešumą buvo iškeltos problemos dėl naujos tvarkos papildomai tikrinti ugniagesių gelbėtojų sveikatą Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Ar esate tos pačios nuomonės, kaip ir buvęs ministras, jog tokia tvarka - reikalinga?

- Laikausi nuomonės, jog pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, sveikatos tikrinimo liberalizavimas - svarstytinas. Be abejo, statutinėje tarnyboje fizinis pasirengimas yra labai svarbus, tačiau reikalingi ir kiti - analitiniai, organizaciniai - sugebėjimai. Tačiau pirmiausia įsigilinsiu į šią problemą. Galbūt aš neteisus.

- Koks Jūsų požiūris į Policijos departamento veiklą? Ar Jus tenkina policijos darbas?

- Turiu savo viziją, kokia turėtų būti policija. O ji turi būti arti žmogaus. Ne deklaratyviais pareiškimais, o tiesioginiu darbu. Manau, kad policijos pareigūnai turėtų ne sėdėti kabinetuose, o daugiau bendradarbiauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, įgaliotiniai - ne tik budėtų savo teritorijose, bet ir aplankytų žmones, skirtų didesnį dėmesį vadinamiesiems "karštiems taškams". Žmonės turi pajusti, kad policija yra arti jų ir visaip stengiasi jiems padėti.

Kitas dalykas, kurį jau minėjau, žmonių saugumas turi būti stiprinamas stiprinant pačią policiją. Be motyvacijos, didesnių atlyginimų ir socialinių garantijų didesnio saugumo negalime tikėtis. Lygiai taip pat saugumo negalime tikėtis be tinkamo ir profesionalaus pareigūnų paruošimo. Turiu nemaža pamąstymų ir idėjų šia linkme.

Kita vertus, jau dabar policijoje vyksta tam tikri pokyčiai, tačiau itin svarbu nepridaryti lemiamų klaidų, turime įvertinti situaciją ir atsargiai elgtis su šia visuomenei svarbia sistema.

- Kaip vertinate policijos pareigūnų vaidmenį Garliavos dramoje? Ar nemanote, jog būtent policijai bandoma permesti atsakomybės kamuolį dėl mergaitės perdavimo biologinei motinai?

- Deja, teko tai pajusti. Tikrai neginu galbūt ne visus veiksmus tinkamai padariusių pareigūnų ir jau paprašiau policijos generalinio komisaro greičiau pateikti tarnybinių patikrinimų išvadas. Tikiuosi, jog kitą savaitę būsiu su jomis supažindintas.

O dėl teismo sprendimų vykdymo, viliuosi, jog antstolė šįkart aiškiai susitars su vaiko teisių apsaugos specialistais, paruoš "minkštą" teismo sprendimo vykdymo planą ir mergaitės perdavimą vykdys nenaudodama prievartos ir nediskredituodama policijos pareigūnų vardo.

Manau, kad į šią situaciją reikia žiūrėti kompleksiškai, o ne tik aptarti, kas, kaip ir kurioje vietoje naudos jėgą. Prievartos ir jėgos čia neturi būti, tačiau visi turi aiškiai žinoti, kaip vyks vaiko perdavimas ir kaip šio perdavimo metu bus elgiamasi.

Skaičiau teismo sprendimą ir žinau, jog policija perdavimo metu turės klausyti antstolės komandų ir, esant reikalui, šalinti kliūtis. Tačiau esu įsitikinęs, jog antstolė, vaikų teisių apsaugos tarnybos, psichologai ir socialiniai darbuotojai turi padaryti viską, kad kliūčių šiame procese nebūtų.

- Ministru būsite iki spalio. Nejaugi manote, kad per tiek laiko galima kažką pakeisti? Gal turite ambicijų būti vidaus reikalų ministru ir kitą kadenciją?

- Juokaudamas galėčiau priminti visiems žinomą patarlę - blogas tas karys, kuris nenori būti generolu. Kol kas esu nusiteikęs dirbti iki kadencijos pabaigos, turiu sumanymų, noro ir energijos. Na, o rudenį "skaičiuosim viščiukus".

- Ar tiesa, kad Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius Jus skyrė ministru, norėdamas susilpninti Liberalų ir centro sąjungos pozicijas artėjančiuose rinkimuose? Juk ėjote centrinio štabo pirmininko pareigas, o ir šiaip esate vertinamas kaip vienas stipriausių šios politinės jėgos kandidatų.

- Ačiū už komplimentus, tačiau neturiu noro kalbėti apie save. Tegul kiti žmonės vertina mano savybes, o dar geriau - darbus. Kaip teigiamus, taip ir neigiamus.