Artėja pavasarinis laikrodžių sukimas

Kol kas Lietuva ir toliau gyvens pagal ES nustatytą sezoninį laiką, nežinodama, ar laiko sukiojimas tikrai naudingas ekonomikai ir kaip jis veikia sveikatą, rašo ketvirtadienį dienraštis "Respublika".

Vyriausybė, vykdydama Seimo pavedimą, buvo užsimojusi atlikti tyrimą, kaip laiko persukimas veikia žmones ir ūkį, tačiau toks tyrimas artimiausiu metu nebus atliktas, nes neatsirado agentūros, kuri galėtų įvykdyti tokį užsakymą. Tyrimui buvo numatyta skirti 12 tūkst. litų.

Atlikus tokį tyrimą Lietuva pirmą sykį būtų turėjusi konkrečius atsakymus, aiškesniais parametrais paremtą nuomonę dėl laiko keitimo ir svarių argumentų. Planuota, kad jei tyrimo rezultatai laiko kaitaliojimui bus nepalankūs, ES valdininkų bus prašoma leisti laiko Lietuvoje nekaitalioti.

Seimo kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas informavo, kad paskelbus viešą pirkimą atsirado tik viena tyrimą pasišovusi atlikti agentūra. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad agentūra privalėtų turėti poveikio tyrimų analizės patirties, tačiau ji tokios neturėjo.

Dabar dėl galimybės nepersukti laiko į ES Lietuva kreipsis tik 2016 m., kai Europos Komisija svarstys laiko persukimo klausimą iš naujo.

Tyrimui numatytus tūkstančius planuojama skirti Lietuvos pasirengimui pirmininkauti ES. Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams teigė dar aiškinsiąsis, kodėl toks tyrimas neatliktas.

"Jeigu yra toks pageidavimas, tai reikia padaryti. Tegul visuomenė žino, koks laiko sukiojimo poveikis", - sakė premjeras.

Laikas Lietuvoje kaitaliojamas jau 10 metų. Paskutinį kovo sekmadienį laikrodžių rodyklė pasukama valanda į priekį ir įvedamas vasaros laikas, o paskutinį spalio sekmadienį jis atšaukiamas.

Beje, ir be papildomo tyrimo jau aišku, kad laiko kaitaliojimas yra kenksmingas žmonių sveikatai. Deja, praėjusios kadencijos Vyriausybei tai nepasirodė svarbu.

"Nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima nesutapti, sutrikdomas miego ir budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos svyravimai, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač padaugėja pavasarį ir rudenį, t.y. jų pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu", - dar prieš ketverius metus buvo rašoma Valstybinio psichikos sveikatos centro išvadoje.

Beje, Seimas dar 2011 metų pavasarį priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Andriaus Kubiliaus Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją su prašymu netaikyti Lietuvoje sezoninio laiko, tačiau Vyriausybė į Europos Komisiją nesikreipė, o ši savo ruožtu spėjo direktyvą dėl sezoninio laiko pratęsti iki 2016 metų.