Arkivyskupas S. Tamkevičius: tikėjimo kelionėje labai svarbu, kad keliautume ne vieni

Iškilmingoms šv. Mišioms Krekenavos bazilikoje vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus vyskupai, kunigai iš visos Lietuvos.

Šįmet Žolinės atlaidai Krekenavoje skiriami Palaimintojo Jurgio Matulaičio metams ir Lietuvos atgimimo šauklio poeto Maironio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915-1918 metais, Maironis tarnavo Krekenavos parapijoje, čia parašė poemą "Mūsų vargai", suredagavo iš lenkų kalbos išverstą giesmę Mergelei Marijai.

"Jonas Mačiulis (Maironis), kaimo vaikas, per atkaklų darbą pasiekę kunigystę, gavęs aukštąjį teologinį išsilavinimą, galėjo būti laimingas profesoriaudamas Petrapilio akademijoje, juo labiau kad ir atlyginimas ten buvo labai solidus. Tačiau, vyskupo pakviestas, Maironis grįžta į Lietuvą ir čia Žemaičių kunigų seminarijoje, anuomet buvusioje Kaune, grįžta, kad ruoštų būsimus kunigus. Lietuvoje Maironis gauna keturis kartus mažesnį atlyginimą, bet nesvarsto, o gal likti ten, kur didesni pinigai, kaip neretai svarsto mūsų tautiečiai. (...) Maironis šito nesvarsto, jis myli tėvų žemę ir nori pasišvęsti savo tautiečiams", - sakė savo homilijoje arkivyskupas S. Tamkevičius.

"Gyvename tokioje kultūroje, kur daugiausia dėmesio skiriama tam, kad žmogus tik gerai jaustųsi, turėdamas daug pinigų ir malonumų. Pramogos, sportas, alus ir ne tik jis, bando užimti žmonių protus ir širdis. Nepaliekama vietos ryšiui su Dievu ir atsakomybei už visus žmones. Nėra lengva gyventi tikėjimu, kai mus supanti aplinka darosi vis labiau abejinga dvasinėms vertybėms. Todėl tikėjimo kelionėje labai svarbu, kad keliautume ne vieni. Švč. Mergelė Marija yra mūsų bendrakeleivė ir vadovė. Kas su ja keliauja, turi garantiją, kad jo gyvenimo kelionė bus apvainikuota pergale, kad būsime tomis žvaigždėmis, kurios nebus nušluotos iš dangaus, bet liks ten amžiams", - kalbėjo arkivyskupas.

Didieji Krekenavos atlaidai tęsis iki rugpjūčio 21 dienos. Kiekvieną atlaidų dieną bus meldžiamasi už įvairias visuomenės grupes: katechetus, pranciškonus pasauliečius, šeimas, ligonius, o atlaidai baigsis Jaunimo diena.

Krekenavos bažnyčia - garsiausia Marijos šventovė Panevėžio vyskupijoje, ant Nevėžio krantų. Jos įžymybė - stebuklingas švč. Mergelės Marijos paveikslas, kuris sutraukia daug maldininkų, ypač per švč. Mergelės Marijos į dangų Ėmimo - Žolinės atlaidus. Per didžiąją Krekenavos atlaidų dieną minimos ir Krekenavos bazilikos konsekravimo, kai per 2011 metų Žolinę popiežiaus Benedikto XVI sprendimu bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos statusas, metinės.

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai - Pivašiūnuose (Alytaus r.), Krekenavoje (Panevėžio r.), Zarasuose, Rumšiškėse, Pažaislyje ir kt. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą - jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.

Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė "Magnifikat", kaimo ir miesto žmonės atneša pašventinti žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų.