- Ar galima daryti išvadą, kad R.T.Erdogano ir F.Giuleno būsimos Turkijos valstybės vizijos yra kategoriškai priešingos? Tačiau kas tarp jų nutiko? Juk dar visai neseniai jie buvo bendražygiai.
- Jie nebuvo priešininkai iki 2013-ųjų, tačiau tada įvyko esminis pozicijų skilimas. R.T.Erdoganas siekė, kad Turkija būtų savarankiška, ir visais įmanomais būdais bandė stiprinti tiek politinę šalies įtaką, tiek ekonomiką, kad 2023-iuosius, kai Turkija švęs savo įkūrimo jubiliejų, šalis pasitiktų tikros lyderės pozicijose, būdama vieninga ir tvirta. R.T.Erdoganas stengėsi būti konstruktyvus ir siekė šių tikslų demokratiškais metodais - jis į visus postus buvo išrinktas pačių Turkijos žmonių: ir tada, kai tapo Stambulo meru, kai buvo ministru pirmininku, ir tada, kai tapo prezidentu. O ponas F.Giulenas visada veikė užkulisiniais metodais, iš užsienio, per tarpininkus. Todėl negalėdamas savo konkurento įveikti demokratiniais metodais, rodos, pasirinko karinio perversmo kelią.
- Kiek šiam perversmui turėjo įtakos užsienio valstybės? Dabar daug kalbama, kad savų interesų Turkijoje turi tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija, galbūt dar kažkas.
- Žinoma, pačioje Turkijoje taip pat kyla labai daug diskusijų dėl tos užsienio įtakos, daromi atitinkami pareiškimai ir vyksta šių įvykių tyrimas, kuris turės atsakyti ir į šį klausimą. Mes šiandien dar daug ko nežinome, bet tokios versijos, kad užsienis galėjo prisidėti prie perversmo, atmesti niekas negali. Be to, pati perversmo eiga rodo, kad jis negalėjo būti organizuotas vien iš vidaus - paprastai tokiais atvejais vyksta įvairūs neramumai gatvėse, įvairūs mitingai, opozicijos pateikiami kažkokie konkretūs reikalavimai ir pan. O čia viskas vyko labai staigiai. Vadinai, kažkas tikrai stovėjo už viso to, kažkas kruopščiai planavo ir organizavo. Ir tame perversme tikrai nedalyvavo visa kariuomenė - juk joje yra 700 tūkstančių karių, o tokio kiekio karių būtų neįmanoma sustabdyti. Tačiau aišku yra viena - žmonės to nenorėjo. Aš vėlgi grįžtu prie 1980-ųjų perversmo, kurio metu man buvo 14 metų ir aš puikiai prisimenu, kad dalis žmonių sveikino perversmą. O šiuo atveju viskas vyko atvirkščiai, niekas to perversmo nelaukė ir nenorėjo.
- Galbūt, tačiau mes žinome iš istorijos, kad Turkijos kariuomenė nuolat įsiveldavo į įvairius maištus, taip buvo ne tik 1980 metais. Kodėl būtent kariuomenė yra įvairių revoliucijų Turkijoje varomoji jėga? Kodėl būtent kariuomenė dažnai būna nelojali Turkijos valdžiai?
- Turkijoje kariuomenė visada buvo ta kuriančioji galia, kuri kūrė valstybę. Mustafa Kemalis Atatiurkas juk buvo ir karinis, ir politinis šalies lyderis. Kariuomenė visada buvo pasaulietiškos Turkijos valstybės sergėtoja. Kiekvieną kartą, kai kariuomenė matydavo, kad Turkija slysta nuo M.K.Atatiurko sekuliarios valstybės kelio, sau pasilikdavo teisę imtis veiksmų, įsikišti ir grąžinti valstybę į tą kelią. Praeityje šiuos kariuomenės veiksmus bei pačią jos veiksmų idėją palaikė dalis Turkijos žmonių. Bet dabar to jau nėra ir mes gyvename XXI amžiuje. Būtent todėl šio perversmo metu žmonės gatvėse šaukė: „Armija, atgal į kareivines!“ Politizuota kariuomenė yra blogiausias iš visų įmanomų variantų...
- Lietuvos žmonės, kurie yra pamėgę Turkijos kurortus, teiraujasi, ar jūsų šalyje dabar saugu? Ar galima važiuoti ten atostogauti? O gal dar išlikę kažkokie pasipriešinimo židiniai ir kitokie nepatogumai, kurie gali sutrukdyti geram poilsiui?
- Pirmiausia, tai Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat informuoja ir teikia rekomendacijas, kaip elgtis Lietuvos piliečiams. Šiuo metu ji rekomenduoja nevykti be būtino reikalo į Ankarą ir Stambulą ir būti budriems. Tačiau dabar iš esmės situacija yra kontroliuojama visoje šalyje, dirba visos įstaigos ir parlamentas, paštas, visos ryšio ir transporto stotys ir t.t. Žinoma, Stambule ir Ankaroje dar gyvenimas šiek tiek įstrigęs, dar vis gatvėse ir aikštėse renkasi protestuojantys prieš karinį perversmą žmonės, bet jeigu Lietuvos piliečiai važiuoja į Turkijos pajūrio kurortus, tai ten yra viskas gerai, žmonės gyvena atostogų dvasia ir jokių perversmo požymių ten nepastebėsite. Tad visiems Lietuvos žmonėms linkiu gero poilsio Turkijos kurortuose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Rašyti komentarą