Ar bus užkirstas kelias laisvos spaudos cenzūrai?

Nors žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, kurią paneigus pažeidžiamos tampa visos kitos mūsų taip saugomos ir ginamos idėjos, lietuviškos spaudos naikinimo vajus pasiekė apogėjų - dėl valdžios kritikos finansiškai žlugdomi užsieniečiams nepriklausantys leidiniai. Vienas jų - "Respublika" - jau pranešė esantis priverstas užsidaryti. Kas kitas eilėje? Ir ar atsiras daugiau žmonių, be teisingumo ministro Juozo Bernatonio, kurie išdrįs viešai pasisakyti prieš sparčiu tempu atgimstančią cenzūrą?

Ar bus užkirstas kelias laisvos spaudos cenzūrai?

Ministras pakvietė komisiją iki tol, kol atitinkami pakeitimai bus priimti, susilaikyti nuo nepagrįsto pridėtinės vertės mokesčio tarifo didinimo spaudos leidiniams.

Įstatymo pataisą Seime ketinama įregistruoti šią savaitę ir tikimasi, kad ją priimti pavyks dar Seimo pavasario sesijoje.

"Žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, kurią paneigus neapsaugotomis ir pažeidžiamomis tampa visos kitos mūsų taip saugomos ir ginamos idėjos. Lietuva ir jos visuomenė dėl savo skaudžios istorinės praeities turėtų ypač suvokti, kokia milžiniška vertybė yra laisvas žodis, kuris garantuoja visuomeninę valdžios kontrolę", - ministerijos pranešime cituojamas J. Bernatonis.

Konservatyvūs užpuolikai

2012-ųjų vasarą konservatorių vadovaujamas Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo nustatė, kad laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams gali būti taikomi skirtingų dydžių pridėtinės vertės mokesčio įstatymo tarifai - standartinis 21 proc. arba sumažintas 9 proc. Kuris tarifas kokiam laikraščiui ar žurnalui taikomas, sprendžia ne kokia nors demokratiniu būdu rinkta institucija ar teismas, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

Minimu įstatymu buvo grąžintas pačių konservatorių panaikintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas laikraščiams ir žurnalams, tačiau buvo nustatyta, kad toks tarifas taikomas tik tiems leidiniams, kurie laikosi profesinės etikos.

Ši norma, kuri iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti logiška ir pateisinama, reiškia, kad jau minėta LŽLEK, kuri negali būti prilyginama nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, gali spręsti, kuris laikraštis ar žurnalas už jos nuomonės ir požiūrio neatitinkančias publikacijas gali būti baudžiamas bauda, kuri faktiškai yra didesnė nei dauguma Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų baudų - daugiau nei dvigubai didesniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu.

Priėmęs tokį įstatymą konservatorių valdomas Seimas iš esmės sukūrė tai, nuo ko Lietuvos žmonės išsivadavo atkurdami Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais metais - žiniasklaidos cenzūros instituciją. Nors ši institucija ir negali uždrausti vieno ar kito leidinio, tačiau savo sprendimu ji gali jo egzistavimą stipriai apsunkinti ar apskritai padaryti neįmanomą.

Kur žodžio laisvė?

"Laikausi nuomonės, kad valstybė privalo rūpintis, jog žiniasklaida, kuri formuoja visuomenės nuomonę svarbiausiais tautos gyvenimo klausimais, laikytųsi profesinės etikos reikalavimų. Tačiau etika yra ganėtinai abstrakti sąvoka, kurios suvokimas ir interpretavimas absoliučiai priklauso nuo žmonių, kurie priiminėja sprendimus, subjektyvios nuomonės ir supratimo. Todėl, mano įsitikinimu, žiniasklaida negali būti papildomai apmokestinama dėl etikos pažeidimų", - pažymi teisingumo ministras.

Atsižvelgiant į tai, teisingumo ministrui kyla pagrįstų abejonių dėl tokio reglamentavimo atitikimo svarbiausiam šalies įstatymui - Konstitucijai, kuri garantuoja žodžio laisvę ir užtikrina, kad tik teismas galėtų priiminėti sprendimus, pagrįstai ribojančius kertines visuomenės teises.

Kerta už kritiką

Pastaruoju metu Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija neetiškais pripažino du didžiausius nacionalinius dienraščius "Lietuvos rytą" ir "Respubliką", rašiusius apie nacionalizuoto banko "Snoras" aferas bei šio banko bankroto administratorių Neilą Kuperį (Neil Cooper) ir jo pirmtaką Saimoną Friklį (Simon Freakley). LŽLEK per du posėdžius vien "Respubliką" nubaudė 11 kartų.

Balandžio pabaigoje LŽLEK dienraštį "Respublika" priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams galioja 21 proc., o ne lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, kuris taikomas daugumai laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių. Be to, leidinį pripažinus neetišku, jam neleidžiama dalyvauti valstybės institucijų viešuosiuose pirkimuose, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tokiam leidiniui negali skirti lėšų.

Išsigando viešumo

LŽLEK pirmadienio posėdyje sprendė ir dėl dienraščio "Vakaro žinios" pripažinimo profesinės etikos nesilaikančiu leidiniu. Pretekstas - trys publikacijos apie tai, ar ne grobuoniškas "Snoro" bankroto administratoriaus N. Kuperio atlyginimas - 100 tūkst. litų per mėnesį ir milžiniški pinigai konsultantams.

Tačiau komisija nedrįso paskelbti savo sprendimo dėl "Vakaro žinių" pripažinimo neetišku leidiniu. Komisijos pirmininkas Linas Slušnys atsisakė svarstyti šį klausimą ne už uždarų durų, o atvirai.

Pasak jo, klausimų svarstymą ir balsavimą nesant posėdžių salėje pašalinių žmonių numato komisijos reglamentas, kuriuo ji turi vadovautis pagal įstatymą.

"Vakaro žinių" direktorius ir vyriausiasis redaktorius Alfredas Zdramys sakė, kad posėdį stebintys jis ir kiti suinteresuoti asmenys turėtų žinoti, kokiais motyvais remiantis priimamas sprendimas.

"Čia yra vieša vieta, ir mes nusiteikę žinoti, kaip balsuojama. (...) Ar jūs patys susigalvojot, jog skaidrūs ir švarūs būsit tik už uždarų durų?" - klausė jis.

L. Slušnys aiškino, kad iki šiol visiems toks reglamentas tiko ir nebuvo jokios problemos.

"Mes diskutuojame, keliame klausimus ir toje diskusijoje norime jaustis laisvi", - sakė jis.

Aptarus kitus klausimus turėjęs vykti balsavimas neįvyko, nes komisija nesutiko svarstyti šio klausimo salėje esant kitiems žmonėms.

Pasak L. Slušnio, klausimas perkeliamas į elektroninę erdvę.

Paklaustas, kodėl svarstymai dėl galimo vieno ar kito leidinio pripažinimo neetišku yra uždari, L. Slušnys pabrėžė, kad visuomet yra galimybė pakeisti LŽLEK reglamentą.

"Tai yra reglamentas, ir jis buvo priimtas seniai. (...) Jeigu priimsime kitokį reglamentą, išmoksime diskutuoti viešai, bet aš nemanau, kad tai yra labai svarbu", - sakė jis.

Pasak jo, inicijuoti reglamento pakeitimus galima bet kada, o komisija šį klausimą svarstys gegužės pabaigoje.

L. Slušnys teigė neatsimenąs, dėl kokių priežasčių, sudarant ir svarstant reglamentą, buvo priimtas būtent toks diskusijų ir balsavimo formatas.

Taip pat jis nepasakė, kokios pozicijos laikytųsi, jei būtų svarstoma, ar komisijos diskusiją paversti vieša.

"Kai bus svarstymas, tada aš tą sprendimą pasakysiu komisijai. Visiems žmonėms reikia pagalvoti", - sakė jis.

Uždaroma "Respublika"

Tuo tarpu "Respublika", lietuviškas dienraštis, jau 25-uosius metus skelbiantis laisvą, bet valdančiųjų nuolat pultą žodį, vakar paskelbė esantis priverstas užsidaryti. "Respublika" bus leidžiama iki antrojo prezidento rinkimų turo, kad iki paskutinio numerio padėtų piliečiams pasirinkti.

"Tai įvyks ne mūsų valia. Ne todėl, kad išsigandome ar prisitaikėme. Todėl, kad, kaip rodo "Respublikos" gyvavimo istorija, visada buvome per drąsūs. Per mažai nuolankūs. Per daug matėme to, ką besikeičiantys valstybės valdantieji draudė matyti. Nenorėjo ir dabar nenori, kad užkulisinės jų machinacijos iškiltų į viešumą. Nes jie visada bijojo ir dabar bijo. Lietuvos žmonių. Gal kas nors išlįs į viešumą. Gal nepavyks išsisukti nuo atsakomybės. Tik slepia tą vidinę paniką dirbtinėmis šypsenomis. O mes jų nebijojome. Todėl visada buvome tramdomi, puolami.

Paskutinis toks puolimas - "Respublikai" žaibišku greičiu panaikintos PVM lengvatos. Tai reiškia, kad esame dusinami finansiškai. Kadaise, 1993 metais, kai buvo nušautas mūsų kolega Vitas Lingys, mus bandė palaužti fiziškai. Atvirai. Pačiu brutaliausiu pavidalu. Dabar laikai pasikeitė. Lietuvių kritiškos mintys, nepalankios konservatoriams ir socialdemokratams, imtos slopinti finansiškai. Pritaikant nelengvatinio PVM vėzdą. Tas vėzdas pritaikytas ne mūsų redakcijai. Pritaikytas mūsų skaitytojams. Kad jie nežinotų, kas su jais daroma. Kaip su jais iš tiesų elgiamasi. Kad jie tikėtų, jog mūsų valdžiukės yra nuo paties Dievo. Niekada neklystančios. Darančios dėl Lietuvos tik gerus darbus", - sakoma dienraščio kreipimesi į skaitytojus, pavadintame "Mūsų misija baigta".

"Vakarų ekspreso" ir Eltos informacija

Žiniasklaidos laisvė yra viena iš kertinių demokratijos vertybių, kurią paneigus neapsaugotomis ir pažeidžiamomis tampa visos kitos mūsų taip saugomos ir ginamos idėjos.

Iš "Respublikos" kreipimosi

Kai kitokios nei oficialios valdančiųjų kalbos yra brutaliai užtildomos, naikinte išnaikinamos viešojoje erdvėje, tokia valstybė jau nėra demokratinė. Nes piliečių mintys, rūpestis dėl Lietuvos dirbtinai nugramzdinami į pogrindžius. Į priplėkusius rūsius. Taip besielgianti valdžia tampa savo piliečiams labai pavojinga.
Kreiva ta demokratija, kurioje išlieka tik patys nuolankiausi, klusniausi individai. Ir nuolankiausia, užsieniečiams tarnaujanti žiniasklaida. Tokia demokratija yra tik parodija. Kreiva ta valstybė, kurioje valdžios kritika vadinama "smurtu", "pornografija" ar "neetišku elgesiu". Tokioje valstybėje piliečių referendumai jau laikomi "smurtu". O žmonių siekis išsiaiškinti, kur švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, matyt, yra pati baisiausia pornografijos forma. Nes išrengia valdininkiją nuogai.
Kreiva ta demokratija, kurioje piliečiams jau neetiška reikšti savąją nuomonę. Jau etiška jos neturėti. Laukti, kol valdžia ją, niekada neklystančią, suformuluos. O tada tik linksėti, pritarti. Kreiva ta valstybė, kurioje kritiškesnės, laisvesnės žmonių mintys laikomos priešais. Užsienio mokamais agentais. Nors priešas yra tas, kuris mūsų valstybėje restauruoja, tyliai atkuria totalitarinės santvarkos bruožus. Nes ko daugiau tikėtis iš buvusių komunistų? Nesvarbu, kad dabar išsilaksčiusių į dvi skirtingų pavadinimų partijas. Komunistinis mąstymas tik šiek tiek užpudruotas. O esmė ta pati. Kitaminčius slopinti, dusinti.
Lietuva įvairiais draudimais, direktyvomis ir kreiva etika jau baigiama užtildyti. Tačiau ji vis vien niekada neužtils. Tik pereis į rezistencinį režimą. Tai - itin pavojingas mūsų istorinis tarpsnis. Nes Lietuva jau priešinasi ne sovietiniams okupantams, o ima kovoti su savimi. Su nacionaliniais dienraščiais. Nacionaliniu verslu, pravardžiuojamu "oligarchais". Su jaunimu, išvaromu į užsienį. Ir ypač baisu, kad prieš gyvąją Lietuvą jau kovoja jos valdantieji. Teliko jiems nuspręsti, kad Lietuva yra pornografinė, smurtinė. Ir viešai paskelbti, kad valstybė naikinama. Nes kol kas ji naikinama slaptai. Bet metodiškai", - rašoma "Respublikos" kreipimesi į skaitytojus.