Aplinkos ministro V. Mazuronio interviu: Statai automobilį miške - būsi nubaustas
Gamtos mylėtojai, doroji visuomenė, sveikino aplinkos ministro Valentino Mazuronio ryžtą kovoti su brakonieriais dešimt kartų padidinus baudas už neteisėtai sumedžiotus žvėris ar sugautas žuvis. Naujausias Aplinkos ministerijos žingsnis - skelbiamas karas vairuotojams, paliekantiems automobilius ant vejų, neleistinose vietose vandens telkinių pakrantėse ar miškuose. Tokia ministerijos iniciatyva, kuriai Vyriausybė jau pritarė, nugąsdino ne vieną gamtos mylėtoją.
- Nauja sugriežtinta tvarka, kaip bus kovojama su ratuotais paežerių, paupių ir miškų lankytojais, ne vienam vairuotojui sukėlė abejonių. Ar ne per smarkiai ministerija užsimojo prieš žmones, kurie nori būti gamtoje? - „Respublika“ paklausė aplinkos ministro V.Mazuronio.
- Noriu akcentuoti, kad atsakomybė už ne vietoje pastatytus automobilius ne griežtinama, o švelninama pažeidimų fiksavimo tvarka. Baudos kaip buvo, taip ir lieka - nuo 50 iki 500 litų. Tačiau inspektoriams, baudžiantiems pažeidėjus, bus paprasčiau. Mes tokių pažeidimų fiksavimo tvarką prilyginame Kelių eismo taisyklių fiksavimo tvarkai, kai automobilis pastatomas ne vietoje ir pan. Dabar, jeigu inspektorius pamatydavo automobilį prie ežero ar įvažiavusį į patį baravykyną, jis turėdavo sulaukti savininko, tada surašyti jam protokolą. Jeigu žmogus išėjo grybauti arba išplaukė į ežerą, jo nubausti praktiškai buvo neįmanoma. Mes padarėme tokią tvarką: inspektorius užfiksuoja, nufotografuoja ir pagal automobilio duomenis baudą nusiunčia savininkui. Jeigu savininkas sako, kad ne jis važiavo, turi nurodyti, kas jo automobiliu naudojosi, tada bauda peradresuojama tam žmogui.
- O kas padiktavo sprendimą intensyviau tramdyti gamtos prieglobstyje paliktų transporto priemonių savininkus?
- Mes situaciją analizuojame visose srityse, žiūrime, ką galima tobulinti. Juk matome, kad pilnos pakrantės, pilni miškai automobilių, o per 2010 metus pažeidimų fiksuota tik per 400 atvejų. Pagrindinė priežastis - žmonių nebuvo įmanoma nubausti dėl sudėtingos tvarkos. Dėl to mums skundėsi inspektoriai. Jiems bus paprasčiau, o mes galvojame apie jų skatinimo sistemą.
- Ar ne didesnė blogybė yra paežerių, paupių teršimas, kai iš miestų vežamos ir pilamos šiukšlės? Ar ne labiau nukenčia gamta, kai grybautojai dėl kelių voveraičių grėbliais suardo miško paklotę?
- Dėl miško paklotės įstatymai irgi yra numatyti, kaip su tuo kovoti, viskas aišku. Reikalas tas, kad paklotės atveju inspektorius turi pagauti tokį „grybautoją“ nusikaltimo vietoje. Dėl kovos intensyvumo - tai jau organizaciniai dalykai, mes tai dar žiūrėsime. Bet šiuo konkrečiu atveju mes, atrodo, padarėme logišką sprendimą.
- O ką daryti grybautojams, kur statyti automobilius, jeigu miškuose specialių aikštelių nėra?
- Supraskite: čia niekas nebaus, jeigu tu pastatysi automobilį šalikelėje, o iki vandens telkinio šimtą metrų nueisi. Bet jeigu tu, užuot palikęs automobilį, nuvažiuoji iki pat vandens... Jeigu miško takiuke pastatysi tvarkingai, viskas gerai. Juk nėra tikslas žūtbūt nubausti. Betgi mes žinome, kad yra tokių, kurie į pačius uogynus įvaro.
Rašyti komentarą