Aplaidūs pareigūnai kuria siaubo pasakas

Valstybė ir pilietis

Valdžios institucijų klaidos visiškai sveikus ir normalius žmones gali paversti ne tik mirusiais, kaip su viena pensininke neseniai pasielgė "Sodra", bet ir suteikti jiems antgamtiškų galių.

Apie tokius mistinius savo anūko sugebėjimus sužinojo klaipėdietis Algimantas Šližauskas. Mat teismas nusprendė, jog jau daugiau nei trejus metus iš Jungtinių Amerikos Valstijų kojos nekeliantis jaunuolis prieš dvejus metus sugebėjo apsivogti Lietuvoje.

Nors ir patys teisėsaugininkai suvokia, jog buvo padaryta klaida, Lietuvos teisinė sistema teisigumui atkurti galimybių beveik nesudaro. Tad vaikinui gali tekti atsakyti už svetimo žmogaus padarytą nusikaltimą.

Iš pradžių - juokinga

A. Šližauskas "Vakarų ekspresui" papasakojo, kad jo anūkas dabar jau 21-erių metų M. B. dar 2001 metų rugpjūtį kartu su mama išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur iki šiol ir gyvena.

Nemalonumai prasidėjo praėjusiais metais, kai į A. Šližausko rankas pateko antstolių anūkui atsiųstas pranešimas apie pradedamą vykdyti išieškojimo procesą.

Paaiškėjo, jog 2003 metų kovą Klaipėdos miesto apylinkės teismas jo anūkui skyrė administracinę nuobaudą - 500 litų - už tai, kad tų pačių metų sausį iš vienos uostamiesčio parduotuvės jis neva pavogė 80 litų vertės prekių.

Tačiau M. B., - įsitikinęs A. Šližauskas, - į Lietuvą grįžęs nebuvo ir šio administracinės teisės pažeidimo padaryti negalėjo.

"Iš pradžių atrodė juokinga. Maniau, nueisiu, pasakysiu, kad anūkas išvykęs, - ir problemos neliks", - pasakojo dėstytoju dirbantis A. Šližauskas. Žmogus tikėjosi, jog nesusipratimas greitai išaiškės ir nuobauda bus panaikinta - kad anūkas jau treji metai gyvena JAV, Viskonsino valstijoje, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti.

Dėl šio nesusipratimo jau pusantrų metų vargstantis žmogus tariasi žinąs, kaip anūko duomenys pakliuvo į policiją - juos, sakė, užkluptas vagiant galėjo nurodyti bendrapavardis giminaitis, šiuo metu už kitus nusikaltimus sėdintis pataisos namuose.

Skundo nepriima

Iš pradžių dėl tokio nesusipratimo tik pasijuokęs, A. Šližauskas šiandien nebenori nė šypsotis. Pasirodė, atkurti teisingumą nėra taip paprasta.

Žmogus, nežinodamas ką bedaryti, sakė skambinęs teisėjui, nubėgęs į prokuratūrą, bet teisininkai tik raminę: "nieko tokio", "nieko baisaus". Supratęs: anūkas jokio turto neturi, todėl ir neišreikalaus, viskas pasimirš. Bet ne pinigai rūpi M. B. seneliui, o anūko garbė, teisingumas.

"Ar teismas turi įrodyti žmogaus kaltę, ar žmogus turi jam įrodinėti, kad nėra kaltas?" - klausė pilietis.

Pražiopsojęs, kaip pats sako, terminą apskųsti teismo sprendimą ir sulaukęs antstolio rašto, A. Šližauskas, norėdamas apginti anūko garbę, pagalbos kreipėsi į advokatą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė - M. B. įgaliojimas seneliui tvarkyti jo reikalus neatitiko tarptautinių reikalavimų.

Kaip įmanydamas stengęsis apginti anūko garbę, A. Šližauskas galų gale numojo ranka: kai parvažiuos, tegul pats aiškinasi.

Spragos - policijos darbe

Teisėjas Saulius Putrius, priėmęs sprendimą M. B. skirti administracinę nuobaudą, "Vakarų ekspresui" sakė, jog dėl tokių situacijų atsakingi esą policijos pareigūnai, tinkamai nenustatą įstatymą pažeidusio asmens tapatybės.

Jis prisiminė, jog M. B. per teismo kurjerius keliskart buvo siunčiami šaukimai į teismą, tačiau neradus šaukiamojo namuose, grįždavo neįteikti. Galop policijai pavesta į posėdį M. B. atvesdinti. Kadangi policija tariamo pažeidėjo nerado, teismas, turėdamas pagrindą manyti, kad atvykti jis vengia, įstatymo leidžiama tvarka nedalyvaujant pažeidėjui priėmė minėtąjį sprendimą.

Pagal nusistovėjusią praktiką, sakė teisėjas, policija, sulaikiusi pažeidėją ir nustačiusi jo asmenybę, įteikia jam šaukimą tam tikrą darbo dieną atvykti į teismą. Medžiaga į teismą ateina su šaukimo šaknele, iš kurios matyti, kad pažeidėjui šaukimas įteiktas.

Teisėjo manymu, tokios klaidos galimos tais atvejais, kai policija neišreikalauja iš pažeidėjo asmens dokumento ir nepatikrina pagal nuotrauką. Tokie atvejai reti, tačiau pasitaiko.

"Asmenybė, - akcentavo teisėjas S. Putrius, - turi būti sutikrinama pagal asmens dokumentus".

Aklavietėje

Advokatas Mindaugas Repšas nesusipratimo priežastimi taip pat laiko aplaidų policijos pareigūnų darbą - kad aklai patikėjo sulaikytojo pateiktais duomenimis, neatliko tolesnio tyrimo dėl tapatybės nustatymo.

"Įstatymas leidžia sulaikyti asmenį iki dviejų valandų, kol bus patikrinta jo tapatybė. Per tą laiką galima iš Migracijos tarnybos gauti tikslesnius duomenis, patikrinti tapatybę pagal nuotrauką. Tai padarius administracinės nuobaudos skyrimo klausimas perduodamas apylinkės teismui", - paaiškino advokatas.

Teisingumo atkūrimas, sakė advokatas M. Repšas, "procedūra gana sudėtinga ir ilga". Kad tariamojo pažeidėjo reikalus galėtų tvarkyti kitas Lietuvoje esantis asmuo, reikalingas ne tik notaro, bet ir valstijos sekretoriaus patvirtintas įgaliojimas. "Popierių" tvarkymas gali atsieiti brangiau nei teismo skirta bauda.

Kita problema - Administracinių bylų teisenos įstatymas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas galimybę atnaujinti skundo nagrinėjimą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, numato tik tuo atveju, jei sprendimas priimtas ne anksčiau kaip prieš metus.

Atsidūrus tokioje aklavietėje, belieka laukti antstolių vizito ir pinigai vienaip ar kitaip gali būti išieškoti. Ne tik bauda, bet ir vykdymo išlaidos. Teismo sprendimas, koks jis bebūtų, turi įstatymo galią.

Genovaitė PRIVEDIENĖ