Apklausa parodė, kad visuomenė pasitiki tik trimis ministrais

Kažkada visi ministrai turėjo teigiamą vertinimų balansą, vėliau jis mažėjo ir mažėjo – praėjusį mėnesį iš 14 ministrų šeši buvo vertinami teigiamai, aštuoni – neigiamai, LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. „Šį mėnesį tik trys ministrai vertinami teigiamai – daugiau teigiamų vertinimų negu neigiamų. [...] Visi kiti ministrai turi neigiamus vertinimus, vienas turi nulinį balansą“, – pastebi sociologas.

– Ką rodo naujausia gyventojų apklausa?

– Sensacijų nėra, bet galima matyti tam tikrų pokyčių. Pirmoje vietoje, kaip ir anksčiau, išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jie turi 17 proc. nuo visų gyventojų, 27 proc. nuo balsuojančiųjų. Tačiau po ilgo laiko, 12 mėnesių trukusio nuolatinio kilimo aukštyn, jų reitingas stabilizavosi, net šiek tiek sumažėjo. Galbūt Tėvynės sąjunga jau pasiekė savo ribą – arti 300 proc. rinkėjų, o tai yra daug.

Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turinti 14 proc. nuo visų gyventojų ir 22 proc. nuo balsuojančiųjų. Reikia pasakyti, kad jau daug mėnesių jų rezultatas stabilus. Tokia yra pirmoji lyderių grupė.

Antrojoje grupėje – socialdemokratai ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Jų reitingai panašūs, vieną mėnesį vieni gali būti aukščiau, kitą mėnesį – kiti. Praėjusį kartą aukščiau buvo „Tvarka ir teisingumas“, dabar – socialdemokratai, užimantys trečią vietą. Jie turi maždaug 8 proc. nuo visų gyventojų ir 12 proc. nuo balsuojančiųjų. Šis rezultatas – mažiausias po rinkimų.

Trečią grupę sudaro partijos, esančios arčiau 5 proc. barjero. Liberalų sąjūdis turi 5 proc. nuo visų gyventojų ir 8,5 nuo balsuojančiųjų. Darbo partija turi 4 proc. nuo visų gyventojų ir 7 proc. nuo balsuojančiųjų. Ši partija pirmą kartą nuo rinkimų įveikia 5 proc. nuo barjerą. Gal tai susiję su tuo, kad vėl atsiranda žiniasklaidos dėmesys, ruošiamas kažkoks suvažiavimas, pasirodo Viktoras Uspaskichas. Gal tai ir pagyvino reitingą. Kalbant apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją, sensacijų nėra, matyti stabilizavimosi tendencija.

– Kaip gyventojai vertina politikus?

– Pirmoje vietoje – Dalia Grybauskaitė. 66 proc. ją vertina palankiai ir tai stabilus daugelio mėnesių rezultatas. Ką tik Lietuvoje viešėjo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir pasidomėjau, koks yra jo reitingas. Sausio mėnesį 66 proc. Lenkijos gyventojų jį vertino palankiai. Lygiai toks pat rezultatas, kokį turi ir Dalia Grybauskaitė.

Antroje vietoje – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, turintis 56 proc. teigiamų vertinimų. Šį mėnesį jo reitingas šiek tiek paaugo. Jis nuolatos auga, gal ne taip greitai, bet kiekvieną mėnesį kažkoks prieaugis yra. Dabartinis rezultatas jam yra rekordinis.

Trečiasis – Saulius Skvernelis, turintis stabilų rezultatą, apie 50 proc. Ketvirtoje vietoje – Viktoras Pranckietis, turintis apie 47 proc. Tokie yra keturi populiariausi Lietuvos politikai.

Atskirai galima minėti ministrus. Kažkada visi ministrai turėjo teigiamą vertinimų balansą, vėliau jis mažėjo ir mažėjo. Praėjusį mėnesį iš 14 ministrų šeši buvo vertinami teigiamai, aštuoni – neigiamai.

Šį mėnesį tik trys ministrai vertinami teigiamai (daugiau teigiamų vertinimų negu neigiamų). Tai – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Visi kiti ministrai turi neigiamus vertinimus, vienas turi nulinį balansą.

– Kaip visuomenė šį mėnesį vertina institucijas?

– Rikiuotė išlieka ta pati. Pirmoje vietoje – gaisrininkai gelbėtojai, antroje – policija, paskui – krašto apsauga, kariuomenė, prezidentas, Bažnyčia. Mažiausiai pasitikima partijomis, Seimu ir vyriausybe.

Atkreipiau dėmesį, kad truputį sumažėjo švietimo sistemos vertinimas. Nuo 1998 m. šį kartą – pats mažiausias rezultatas, šia sistema pasitiki 41,5 proc. gyventojų. Nors tai visai neblogas, kai kurios institucijos – ir Seimas, ir vyriausybė – gali tik pavydėti. Bet reikia prisiminti, kad 2004 m. rezultatas buvo apie 70 proc., švietimas buvo pirmoje vietoje ir lenkė ir Bažnyčią, ir prezidentą, ir daugelį kitų institucijų.

Norint pasakyti, kas įvyko per tą laiką, reikėtų atskirai analizuoti. Gal tai susiję su universitetų, aukštųjų mokyklų reforma, nes yra ne visai teigiamų momentų, susijungimas neatrodo toks elegantiškas. O kai kurios institucijos per tuos 20 metų visgi augo – policija, teismai, prokuratūra labai neblogai atrodo.

Apklausa parengta dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.