Antstoliams - rūpesčiai, sukčiams ir alimentininkams - nemalonūs siurprizai.

Nuo sausio 1-osios, įsigaliojus Antstolių įstatymui, Lietuvoje 125 Teisingumo ministerijos skelbtą viešąjį konkursą laimėję antstoliai atlyginimo iš valstybės nebegaus. Jie, kaip ir advokatai ar notarai, dirbs privačiai - kiek užsidirbs, tiek ir turės. Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono apylinkių teismų teritorijose po Naujųjų metų savo privačiuose kabinetuose darbą pradėjo 13 privačių antstolių. Su kokiais pereinamojo laikotarpio sunkumais jie susiduria ir kokias staigmenas mums pateiks pradėjęs galioti Antstolių įstatymas?

Dideli rūpesčiai, problemos valdininkų kabinetuose

Klaipėdoje, Janonio g. 5, savo kabinetą atsidariusi antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog gruodžio mėnesį antstoliai, laimėję konkursą, daug laiko paskyrė patalpų ieškojimui, įgijimui, įrengimui. Tam valstybė jiems neskyrė jokių lengvatų. Tad vieni, norėdami įkurti savo biurą, ėmė kreditus iš bankų ir pirko patalpas, kiti jas išsinuomojo.
O kontoras įrengti, - kalbėjo antstolė, - reikia pagal griežtus reikalavimus - tokie reikalavimai netaikomi nei advokatams, nei notarams. Antstoliams nurodoma, kad kontoroje turi būti trys patalpos: antstolio kabinetas, personalo kabinetas, laukiamasis; tam tikra privaloma įranga, kaip kompiuteris, fakso, kopijavimo aparatai, ir pan.
Be patalpų įgijimo, laukė kiti rūpesčiai - savo veiklos registravimas. Čia visoje Lietuvoje antstoliai susidūrė su problema, kad kai kurios valdiškos institucijos nė viena ausimi nebuvo girdėjusios apie vykdomą reformą, o kai kurie pareigūnai apskritai nežinojo, kas yra antstoliai. Beje, Antstolių įstatymas, kurio visi straipsniai įsigaliojo šių metų sausio 1 dieną, paskelbtas dar pernai gegužės 9-ąją.
Sunkumų patirta Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei "Sodroje", kur antstoliai turėjo užregistruoti savo veiklą. Dar praėjusią savaitę šių institucijų darbuotojai tik gūžčiojo pečiais, teigė pirmą kartą girdį, kad reikia antstolius registruoti, ir atsisakė tai padaryti...

Bus suinteresuoti dirbti kuo efektyviau

Anksčiau, kaip žinome, teismo vykdomieji raštai keliaudavo į antstolių kontorą, dabar juos iš teismo pasiims patys išieškotojai ir nuneš tam antstoliui, kuriuo labiau pasitikės.
Pagal naująjį įstatymą, antstoliu gali dirbti tik aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turintis, ne mažiau nei metus dirbęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešąjį konkursą ar penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešąjį konkursą nepriekaištingos reputacijos pilietis. Sugriežtėjo ir jų atsakomybė, taip pat atlygio už atliktas paslaugas sistema padidina kiekvieno jų suinteresuotumą greitai ir efektyviai vykdyti sprendimus. Užmokestį už jų paslaugas, sėkmingai įvykdžius sprendimą, turės kompensuoti skolininkas. O pastarieji turėtų būti suinteresuoti skirtas baudas sumokėti laiku, nes kiekvienas antstolio priminimas tai padaryti atsilieps finansiškai.
Antstolių procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami.
Kiekvienas antstolis privalo būti apdraudęs savo veiklą profesinės civilinės atsakomybės draudimu, taip pat gali papildomai draustis už padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas. Draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjų ar kitų darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.

Teiks ir naujas paslaugas

Naujieji antstoliai, be teismų sprendimo vykdymo, atliks ir kitas funkcijas - teismo pavedimu konstatuos faktines aplinkybes, perduos ir įteiks dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, konsultuos teisiniais klausimais.
Faktinių aplinkybių konstatavimas - tai detalus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Toks protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi įrodomąją galią.
Be to, antstoliai gali aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą, tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles - tai galimybė užtikrinti, kad skolos būtų grąžintos ne teismine tvarka, taip pat netaikant priverstinio pobūdžio priemonių.

Sukčiams ir alimentininkams - ne pyragai

Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo jam vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1000 litų dydžio baudą. Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių nurodymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 2000 litų baudą arba nubausti areštu iki 30 parų.
Nemalonumai laukia ir alimentininkų, vengiančių išlaikyti savo vaikus. Kiekvienas antstolio surastas alimentininkas ne tik turės mokėti teismo skirtas sumas vaikams išlaikyti, bet ir sumokėti papildomus 200 litų antstoliui. Jei kada ateityje mokėti vėl bent mėnesį bus pavėluota - vėl teks pridurti 200 litų. Dėl alimentų išieškojimo besikreipianti pilietė turės mokėti 30 litų, bet pakartotiniam išieškojimui mokestis neimamas. Socialiai remtini asmenys nuo mokesčio atleidžiami.

Sukelia ir pasipiktinimą

Kaip antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė apskritai vertina naująją reformą, kam ji bus naudinga? "Reforma dar tik prasidėjo, tad galime kol kas tik teoriškai pasvarstyti, ar tikslinga buvo ardyti valdiškas teismo antstolių kontoras ir vykdymo procesą patikėti privačiai besiverčiantiems antstoliams. Skolų išieškojimas turėtų būti daug spartesnis jau vien dėl to, kad antstoliai dirbs vadovaudamiesi naujuoju Civilinio proceso kodeksu, įsigaliojusiu nuo sausio pirmosios, kuriame numatyta daug pažangių naujovių. Antai CPK 645 straipsnyje numatyta skolininko pareiga pateikti informaciją apie savo turimą turtą. Už nevykdymą jam gali būti skiriama iki 2000 Lt bauda. Anksčiau skolininkas tokios pareigos neturėjo.
Daugiau teisių suteikta išieškotojui. Pavyzdžiui, jis gali nurodyti, į kurį skolininko turtą pirmiausiai turi būti nukreipiamas priverstinis išieškojimas. Anksčiau tokią teisę turėjo skolininkas."
Tačiau, pasak antstolės Astos, kai kuriems žmonėms jau dabar ši reforma sukėlė pasipiktinimą. Pirmiausia - moterims, kurios kas tris mėnesius ateidavo į teismo antstolių kontoras pasiimti nemokamų pažymų apie gaunamą išlaikymą vaikams - tam, kad gautų iš valstybės tam tikras lengvatas. Dabar už tokią vieną pažymą antstoliui reikia sumokėti 5 litus.
Belieka pridurti, kad panašūs Antstolių įstatymai veikia Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje. Šiose šalyse, kalbama, teismų sprendimų vykdymo efektyvumas po reformos padidėjo. Kaip bus Lietuvoje - įsitikinsime patys.