Antrasis "Vakarų ekspreso" sausis

Dienraštis "Vakarų ekspresas", norėdamas prisiminti senus gerus laikus, tęsia rubriką, kurioje kviečia su šypsena bei lengva ironija pažvelgti į tai, kokios aktualijos jaudino uostamiesčio gyventojus prieš 18 metų - 1992-ųjų sausį.

Prieš 18 metų klaipėdiečius vargino telefonų trūkumas, todėl dienraštyje
buvo išspausdinti patarimai, kuo tuos telefonus būtų galima pakeisti. Šie patarimai pravers ir dabartiniais laikais, kai telefonų pakanka, tačiau trūksta pinigėlių apmokėti pokalbių sąskaitoms.

Kaip išspręsti telefonizacijos problemą. Patarimai miesto galvoms (pagal Miloszą Tasičių)

Vietoje telefonų būtų galima įvesti dūmų signalizaciją. Kaip gyvus matau du įmonių direktorius, kurie, užsilipę ant namų stogų, ritmingai dangsto kaminus ir leidžia dūmų kamuolius. Tuo tarpu jų sekretorės dumplėmis pučia ugnį.

Lietingomis dienomis galima panaudoti būgnus - tamtamus. Tačiau jie nėra labai patogūs, kadangi pašaliniai nesuinteresuoti žmonės turėtų užsikimšti ausis vata, nes klausytis nepažįstamų žmonių pokalbio labai nemandagu.

Trečia patikima ryšių priemonė yra paprasta virvutė. Aš šią priemonę įsivaizduoju taip: virvutėmis sujungti visi abonentai. Pavyzdžiui, jeigu kieno nors žmona nori patikrinti, ar jos vyras neapleido savo darbovietės, pakanka jai trūktelėti virvutę. Jeigu pajunta kietą pasipriešinimą, tai ji tikra, kad vyras atsipalaidavo nuo virvutės, užrišo ją už rašomojo stalo kojos, o pats sėdi priešais bare. Tokiu atveju žmona neturi per daug įšėlti traukdama virvutę, kad kartais nepartrauktų į namus iš įstaigos savo vyro rašomojo stalo.

Virvučių sistema labai patogi direktoriams - jie tada galėtų patraukti į savo pusę ką nori ir kada nori.

Vidaus telefoną didesnėse įmonėse galima pakeisti beldimu į sieną ir šiuo būdu perdavinėti žinias. Žinoma, šis būdas tinka tik labai skubioms ir svarbioms žinioms perduoti. Pavyzdžiui, trys duslūs sudavimai ranka į sieną reiškia: "Saugokis! Šefas ateina!" Trys smūgiai galva į sieną - "Mane atleidžia iš darbo" ir panašiai. Tokie beldimai duotų labai gerus rezultatus naujose statybose, kur sienos plonos.

Abonentams, gyvenantiems prie Danės gatvės, ryšiai nesudarys didelių sunkumų. Šiam reikalui jie gali panaudoti tuščius butelius, kurių, atrodo, visi turi pakankamai. Į butelį įkištą svarbų pranešimą upės srovė kaip mat nuneš, kur reikia. Žinoma, abonentai, gyvenantys prie Danės žiočių, turi apsirūpinti tinklais, kad tuos butelius su paštu būtų galima sėkmingai sugauti.

Būtų neblogai taip pat sugrįžti prie gero senovės ryšių būdo - raitų pasiuntinių. Kiekvienoje Klaipėdos gatvių sankryžoje lauktų pabalnoti arkliai, o didesnėse įstaigose būtų įrengti specialūs liftai arkliams, kad pranešimas kuo greičiau patektų į reikiamą pastato aukštą.

Gyventojai taip pat galėtų apsirūpinti raketiniais pistoletais ir raketų atsarga, kuriuos nešiotųsi krepšelyje ant pečių. Žalia raketa, pavyzdžiui, praneštų: "Mauk pas mane, žmona išvažiavo", geltona - "Paskolink man 500 rublių", o raudona - "Atvažiuok manęs pasiimti, paskutinis bokalas nuvertė mane nuo kojų". Tas, kuris norėtų savo bičiuliams pranešti, kad jo nėra namie, iššautų raketą, kuri sudarytų prie jo namų dūmų uždangą.

Tarpmiestiniams pasikalbėjimams reikėtų stipresnių priemonių. Pavyzdžiui, bengališkos ugnies sprogimas prie namų tau praneštų: "Brangus ženteli, pas tave atvyksta tavo mylima uošvė".

Apskritai geriausia būtų išsitreniruoti perduoti mintis telepatijos būdu.

Parengė Eglė RUŠKUTĖ