Andrius Kubilius: pernai buvome kritikuojami, o šiandien esame kopijuojami

Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje "Veiksmingi krizės įveikimo receptai" tardamas sveikinimo žodį, ministras pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba.

"Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę. Būtų gerai, kad tuos receptus galėtumėme pasidėti į savo stalčių, tam, kad padarytumėme iš šios krizės išvadas ir į kitą recesiją įžengtumėme geriau pasirengę", - sakė A. Kubilius.

Premjeras prisiminė skaitęs laikraščiuose apie D. Britanijos ministro pirmininko Deivido Kamerono (David Cameron) artimiausius planus, stengiantis išspręsti ekonominius sunkumus, apie mažinamas vaiko išmokas ir aukštojo mokslo reformą, bei pabrėžė, kad jo vadovaujama Vyriausybė šias reformas jau yra įgyvendinusi.

"Reikia pažymėti, kad krizė visas tris Baltijos valstybes ištiko beveik vienodu mastu, tačiau Estija šiuos metus baigia su 1,5 proc. deficitu, o Lietuva su daugiau nei 8 proc. Ten, apgailestaudamas turiu pripažinti, jog ne konservatyvi, o liberali Vyriausybė, priėmė savalaikius ir efektyvius sprendimus", - teigė premjeras.

Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad pagal jo patirtį finansinės krizės ateina kas dešimt metų ir pasaulyje sudėtingų ekonominių laikotarpių dar tikrai bus. Dėl tos priežasties turime padaryti viską, kad kitą kartą viskas pasibaigtų taip, kaip mūsų kaimynams estams, ir iš krizės išeitumėme į tikrai gerą trajektoriją.

Finansų ministerijos vadovė pažymėjo, jog fiskalinė drausmė ir neatsakingas finansinių išteklių disponavimas pirmiausia tenka mokesčių mokėtojams, kurie visada sumoka už visas politikų klaidas. Didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta.

"Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų pakankamai aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengimo planas. Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o sumažinimą - visą gyvenimą. Todėl ir nepavyko įtikinti žmonių, kad sumažėjusios pajamos yra natūralus prisitaikymas prie situacijos", - kalbėjo finansų ministrė.

I. Šimonytė teigė, jog naujai išrinkta Vyriausybė išdrįso žmonėms pasakyti, kad sprendimų ir užsibrėžtų planų, kuriuos buvo paskelbusi ankstesnė Vyriausybė, nebus įmanoma įvykdyti. Pasak ministrės, pakako greito pajamų kritimo ir problema tapo labai akivaizdi, todėl buvo būtini populiarumo nesusilaukę sprendimai.

"Viena, kai pažadi svajonę ir ją atimi, o kitas dalykas, kai nežadi ir nedalini. Jeigu nebūtų buvę padaryti atitinkami sprendimai 2008 m., tai dabar situaciją matytume visiškai kitaip. 70 proc. mokesčių mokėtojų pinigų yra išleidžiami trims pagrindiniams sektoriams: socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. Manevro laisvė praktiškai neegzistuoja" - aiškino I. Šimonytė.

Finansų ministrė vylėsi, jog ši skaudi patirtis bus pamoka tiek mokesčių mokėtojams, tiek politikams, ir priminė, kad dabartinis valstybės biudžeto deficitas yra ženkliai didesnis, nei reikalauja Europos Sąjungos teisės aktai, kur reglamentuotas 3 proc. deficitas. Anot I. Šimonytės tai nėra rodiklis, į kurį reikėtų orientuotis, todėl ir būtini teisės aktai, kurie užtikrintų nuolatinį deficito mažėjimą.