Andrius Kubilius: pensijų sumažinimo atšaukimas keltų grėsmę litui

Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako Premjeras Andrius Kubilius.

"Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas. Jeigu kas nors nori pabandyti, kaip atrodys gyvenimas su nestabiliu litu, o tai reiškia su devalvuojamu litu, tai galime pabandyti tokį eksperimentą", - sakė A. Kubilius ketvirtadienį "Žinių radijui".

Premjeras akcentavo, kad sumažintas pensijas atstatantis įstatymas negali būti priimtas dėl to, kad tai prieštarautų Konstitucijai, kurioje yra parašyta, jog siūlant didinti išlaidas reikia nurodyti, iš kur tam gauti pinigų. Skaičiuojama, kad pensijų atstatymas valstybei kainuotų maždaug 600 mln. litų.

Vyriausybės vadovo įsitikinimu, nėra racionalu tam skolintis pinigų. "Skolos didėjimas reikš didžiules problemas visiems šalies gyventojams, nes nesugebant suvaldyti skolos pasitikėjimas tarptautinėse rinkose mūsų gebėjimais gali labai sparčiai kristi ir tada skolintis teks ženkliai brangiau arba gali visai nepavykti. Ir vėl grįžtume į tai, nuo ko visus praeitus metus bėgome, tai yra, nuo lito nestabilumo", - sakė A. Kubilius.

Vyriausybės vadovas yra įsitikinęs, kad įstatymas negali būti priimtas. "Galime juokauti. Seimas gali priimti įstatymą, kad kitą dieną visas Seimas skris į Mėnulį. Galime pajuokauti, bet finansai nemėgsta juokų, todėl nematau jokių galimybių, kad tokius įstatymus būtų galima priimti, nenurodant tokių išlaidų dengimo šaltinių", - sakė A. Kubilius.

Kaip ELTA jau skelbė, dėl iniciatyvų atšaukti pensijų sumažinimą Premjeras apskundė Krikščionių partijos vadovą Vidmantą Žiemelį ir "darbietę" Loretą Graužinienę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Premjeras prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti parlamentarų V. Žiemelio, L. Graužinienės ir kitų šių įstatymų projektų iniciatorių veiksmus, nes kyla pagrįstų abejonių, ar jie, pateikdami šiuos projektus ir nenurodydami įstatymų įgyvendinimui reikalingų lėšų bei šių lėšų šaltinių, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatų.

A. Kubilius taip pat prašo atsakyti į klausimą, ar teisėta Seime svarstyti įstatymų projektus, jei kyla pagrįstų abejonių, kad jie neatitinka Konstitucijos ir Seimo statuto.

ELTA primena, kad ketvirtadienį vieno balso persvara opozicijai pavyko pasiekti, jog po svarstymo būtų pritarta Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo papildymo projektui, pagal kurį būtų sutrumpintas pensijų sumažinimo galiojimas. Už šį dokumentą balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 30.

Įstatymo projektu siekiama, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis sumažintos valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų išmokos, galiotų iki 2010 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu yra nustatyta, kad laikinasis įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Projekto iniciatorių teigimu, pataisos siūlomos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame konstatuojama, kad pensijos gali būti mažinamos tiktai vieniems biudžetiniams metams, o tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą reikia iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki.

Įstatymo pataisas pristatęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V. Žiemelis sakė, kad atkūrus sumažintas išmokas išaugtų gyventojų perkamoji galia ir kartu padidėtų nacionalinis biudžetas.

Vyriausybės pateiktoje išvadoje pažymima, kad Seimui teikiamos įstatymo pataisos 2011 metų prognozuojamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2,8 mlrd. litų deficitą didintų 564 mln. litų, valstybės biudžeto - 44 mln. litų; be to, teisės akto projektu numatomas skirtingas įstatymo galiojimo laikas atskiroms socialinių išmokų gavėjų kategorijoms pažeistų lygiateisiškumo principą.