Andrius Kubilius - apie Lietuvą po 20 metų

"Mūsų nepasitikėjimo savimi, netikėjimo ateitimi dozė šiuo metu yra per didelė, kai galvojame, ar mes esame pasirengę greitos kaitos, globalios konkurencijos iššūkiams. Norint globaliai konkuruoti, norint nebijoti kaitos, reikia neturėti baimės jausmo, o tam reikia gerai pažinti, iš kur ta kaita ateina, kokia ta kaina ateina, su kuo turi globaliai konkuruoti", - pirmadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje diskusijoje "Lietuva po 20 metų" kalbėjo A. Kubilius.

"Kuo mes, lietuviai, galime būti kitokie nuo šiek tiek pavargusios Europos, ypač pietinės jos dalies, pamėgusios turistus ir gerą gyvenimą, tai savo šiaurietiškai pietietiška aistra", - sakė Premjeras.

Jis pažymėjo, kad žvelgiant į ateitį reikia teisingai įvertinti ir praeitį, 20 nepriklausomybės metų. Pasak A. Kubiliaus, Lietuvoje tokie vertinimai dažnai pasižymi nepagrįstai didele savikritika. Savikritika, Premjero nuomone, nėra blogai, bet dažnai ji pereina į saviplaką.

Vilniaus meras Artūras Zuokas diskusijoje taip pat pažymėjo, kad per 20 metų Lietuva pasiekė labai daug, ir tai jis labai gerai pastebi diskutuodamas su kolegomis iš valstybių su didesne demokratijos patirtimi. A. Zuokas gyrė "Lietuva 2030" viziją, tačiau pažymėjo, kad jos trijų tikslų - atvirumo, kūrybingumo ir atsakomybės - įgyvendinimui būtina nuosekliai dirbti. Lietuvai, pasak A. Zuoko, ypač trūksta tolerancijos.

"Mes negalime kalbėti apie atvirą, kūrybingą visuomenę, jei nebūsime tolerantiški. Šiandien Lietuvoje yra taip, kad žmonės, kurie turi idėjų, minčių ir nebijo jas pasakyti, susiduria su ypatingu pasipriešinimu ar netgi menkinimu, todėl tokioje visuomenėje auginti kūrybingą asmenį, kuris savo svajones norėtų įgyvendinti būtent šioje šalyje, nėra taip paprasta", - sakė sostinės meras.

A. Zuoko manymu, tik sukūrus tvirtesnę, atviresnę ir tolerantiškesnę visuomenę žmonės savo galimybes galės visiškai realizuoti ir Lietuvoje, jiems nereikės emigruoti į palankesnę terpę.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat pabrėžė, kad svarstant apie Lietuvą po 20 metų turi būti nepamirštas kūrybiškumas.

"Aiškiai supratę, ką mes norime pasiekti, turime unikalią galimybę tai daryti šiandien ir neatidėlioti rytdienai. Po 20 metų darbo rinkoje bus turbūt pusė žmonių įdarbinta tokiose srityse, specialybėse, kurioms šiandien net nėra ruošiama", - prognozavo ministras.

Svarbiausia, pasak G. Steponavičiaus, dabar yra sulipdyti jau padarytus darbus į apčiuopiamą visumą, taip pat keisti Lietuvos mikroklimatą, kuris anot jo, yra pasiekęs "tiek depresuojančią būseną, kad apskritai mes laikome blogo tono ženklu, jeigu dėl ko nors nepabėdojame net ir kontekste, kur tai visai nėra būtina daryti".

"Didžiausiu iššūkiu laikau tuos 20 metų mums nugyventi taip, kad mes savo gebėjimus ir sėkmės kūrimą sudėtume į tam tikrą visumą. Tada pamatysime, kad gyvybingumo potencialo, alkio pergalėms yra tikrai daug", - sakė G. Steponavičius.

Seimo narys Justinas Karosas pažymėjo, kad Lietuva po 20 metų negali labai skirtis nuo Lietuvos, kurią turime dabar, nes ją iš esmės juk kurs tie patys žmonės. Jis pastebėjo, kad Lietuvos visuomenėje trūksta politinės brandos, tolerancijos ir kad turi įvykti lūžis.

"Lūžiai turi vykti pamažu, bet turi įvykti, kitaip nieko nepadarysime. (...) Mūsų visuomenėje daug juodo skepticizmo, stokojama tolerancijos. Tai stabdo politiškai išprususių žmonių įsiliejimą į politiką ir skatina žmonių iš televizijos ekranų atėjimą", - kalbėjo J. Karosas.

A. Kubilius nesutiko su teiginiu, kad būtent tolerancijos stoka yra didžiausia Lietuvos problema: tolerancija, anot jo, gali peraugti į abejingumą. Daug svarbiau, pasak Premjero, yra energijos turėjimas, sugebėjimas priimti aštrius sprendimus, kai jų reikia, ir juos vykdyti.

"Tolerancija yra labai gražu, bet energija, gebėjimas suburti aplinkui šalininkus, gebėjimas priimti sprendimus, kai jų reikia, ir juos įgyvendinti yra svarbiau negu vien tik tolerancija tam, kas vyksta aplinkui", - sakė Premjeras.