Amžinosios medžioklės plotai - sąvartyne

Girulių miškas arba Rietavo sąvartynas - toks pasirinkimas laukia klaipėdiečių, ieškančių, kur palaidoti nugaišusį savo augintinį. Tačiau pasirinkusiesiems pirmąjį variantą gresia dideli nemalonumai, nes Europos Sąjungos (ES) reglamentas draudžia naminius gyvūnus laidoti tam nepritaikytose vietose. O tam pritaikytų vietų Klaipėda neturi ir, panašu, neturės dar ilgai.

Šiandien yra tik vienas legalus būdas atsisveikinti su mylimu keturkoju - pritaikius eutanaziją atiduoti jį utilizuoti į Rietave veikiančią vienintelę tokias paslaugas šalyje teikiančią įmonę. Daugumai gyvūnų šeimininkų šis būdas absoliučiai nepriimtinas.

Dėl to žmonės užsimerkia prieš įstatymą - savo keturkojus arba dvisparnius draugus į amžinosios medžioklės plotus paleidžia kas kur: vieni užkasa soduose, savo namų kiemuose, o daugiabučių gyventojai išveža į Girulių mišką.

Prieš keletą metų uostamiesčio savivaldybėje bandęs "pramušti" kelią naminių gyvūnų kapinėms Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas mano, kad mūsų visuomenė šiam žingsniui dar nesubrendo, tačiau ir dabar jis neabejoja - vieta, kurioje žmonės galėtų garbingai palaidoti šeimos nariais tapusius augintinius, yra reikalinga.

"Anksčiau ar vėliau miestas tokias kapinaites turės. Poreikis yra, be to, - tai dar neatrasta niša pelningam verslui", - įsitikinęs politikas.

Lyg žirniai į sieną

Bandymų Klaipėdoje įsteigti oficialias naminių gyvūnų kapines būta ir daugiau. Apie tai dienraščiui pasakojo gydytojai veterinarai Linas Varanauskas, Rita Gineikienė bei neseniai mieste veiklą sustabdžiusios gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" vadovė Jurgita Gustaitienė.

Ji pasakojo, kad įgyvendinti prieš keletą metų kilusią idėją sutrukdė griežti Klaipėdos valdžios reikalavimai ir įstatymai.

"Sužinojome, kad kapinėms tiesiog nėra laisvos valstybinės žemės. Tada daug kam žemė nebuvo grąžinta, o norint realizuoti mūsų idėją, dar reikėjo parengti ir teritorijos detalųjį planą, daugybę kitų dokumentų pristatyti. Nuleidome rankas", - prisipažino J. Gustaitienė.

R. Gineikienė teigė, jog gyvūnų kapinės Klaipėdoje buvo ir bus reikalingos, tačiau sumanę jas įkurti žmonės vargu ar sulauktų miesto valdžios palaikymo.

"Prašiau savivaldybės skirti patalpas kastruotiems beglobiams gyvūnams karantinuoti, žinojau net kur juos būtų galima laikyti, tačiau mano pasiūlymas jų nesudomino, o juk siūliau miestui nemokamą pagalbą", - apie valdžios požiūrį į gyvūnų reikalus kalbėjo gydytoja.

Apskrities viršininko pavaduotojas A. Šulcas, anksčiau buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys, prisimena, kad kolegos jo pastangas rasti vietą kritusiems keturkojams vertinę skeptiškai ir su pašaipa.

"Mane suprato tik globojantys keturkojus arba jų jau netekę. Tai - bendražmogiška problema, juk dešimtis metų kartu praleidęs šuo ar katė yra ne daiktas, jo neišmesi į sąvartyną. Žmonės savo augintinius myli kaip šeimos narius, prie jų prisiriša vaikai. Todėl ir kėliau šį klausimą. Buvo nutarta, kad iš valdiškų pinigų kapines steigti neverta. Mano idėja sudomino vienus verslininkus, bet tada žemės nuomos kainos buvo tokios didelės, kad šie nutarė nerizikuoti", - kelerių metų senumo įvykius prisiminė A. Šulcas.

Šulcų šeima žino, kaip sunkiai vaikai skiriasi su mylėtais augintiniais, nes palaidojo vaikų globotą žiurkėną ir šunį Bartą.

"Žiurkėnuką užkasėme sode, o šunį - nesakysiu kur", - nuslėpė politikas.

Pelenus išbarsto sąvartyne

Įstatymai gyvūnų globėjams nesuteikia jokios pasirinkimo laisvės - tik verčia naminių gyvūnų lavonėlius utilizuoti, tiksliau, - už tam tikrą mokestį palikti veterinarui, kad šis išgabentų į UAB "Rietavo veterinarinė sanitarija". Paslaugos kaina priklauso nuo gyvūno dydžio ir siekia 20-80 Lt.

Rietave gyvūnai sudeginami, o pelenai išbarstomi sąvartyne. Anot "Nuaro" vadovės J. Gustaitienės, kol tarnyba dirbo Klaipėdoje, kas mėnesį į Rietavą išveždavo apie toną nugaišusių keturkojų.

Veterinarė R. Gineikienė sakė, kad už paskutinę globoto šuns ar katės kelionę į Rietavo utilizavimo įmonę klaipėdiečiai dažniausiai moka žiemą, kai žemė įšalusi. Šiltojo sezono metu užsakymų sumažėja perpus.

"Klientai prisipažįsta, jog laidoja keturkojus savo kieme, jei gyvena individualiame name, soduose, arba veža į miškus. Kai kurie žmonės, ypač vaikai, nori lankyti kapelius, mintis mylėtą augintinį išvežti neaišku kur jiems atrodanti nepatraukli", - sakė pokalbininkė.

Jeigu apie tokį atsisveikinimo būdą sužinotų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai ar gamtosaugininkai, asmeniui grėstų bauda nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.

"Dėl laidojamų šunų, žiurkėnų, papūgų ar kačių skundų niekas nerašo, bet į tarnybą buvo kreiptasi dėl nugaišusių ir paliktų karvių", - konstatavo Klaipėdos apskrities maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Anot jo, šis draudimas Lietuvoje įsiteisėjo nuo 2002 metų, kai Lietuva įsipareigojo laikytis ES teisės aktų.

Vilnius pramuš ledus

Tuo metu šalies sostinė taps pirmuoju Lietuvoje miestu, nusprendusiu įteisinti oficialias naminių gyvūnų kapinaites.

Sostinės valdžia ėmėsi šio darbo taip ir nesugebėjusi pakeisti vilniečių įpročio laidoti keturkojus Karoliniškių mikrorajone.

Sostinės savivaldybė ketina pasirūpinti pirmųjų šalyje tokių kapinių apsauga ir priežiūra. Šiuo metu Miesto plėtros departamentas atlieka teritorijos kadastrinius matavimus ir rengia dokumentus sklypui suformuoti.

Dar nenuspręsta, ar gyvūnų laidojimas bus mokamas, nenutarta, ar kapinėse bus galima laidoti neregistruotus gyvūnėlius.

Teigiama, kad Vilniaus valdžia Karoliniškių kapinaitėmis susirūpino po to, kai spauda aprašė, jog kapelius rausia po teritoriją besišlaistančios maisto ieškančios lapės.

Laidoja ir auksines žuveles

Oficialią gyvūnų laidojimo vietą turi ir kaimynai latviai.

Maždaug prieš penkerius metus tarp Jūrmalos ir Rygos atidarytose kapinaitėse ilsisi daugiau nei tūkstantis įvairiausių latvių augintinių. Čia palaidoti net pitonai ir auksinės žuvelės.

Latviai nesikuklina - nugaišusių augintinių atminimui stato marmurinius paminklus, laidoja juos karstuose. Kapinaitės pavadintos simboliškai - "Kiti medžioklės laukai".

Interneto forumuose kalbama, jog Latvijoje jau veikia ir gyvūnų krematoriumas. Rašoma, kad į jį keliauja ir lietuviai - slapčia automobilių bagažinėse veža sudeginti nugaišusius keturkojus.

Skelbiama, kad neįprasta vieta - su paminklais gyvūnams, jų žaislais ir antkakliais - vilioja turistus. Esą per mėnesį kapinėse apsilanko po kelis šimtus smalsuolių.

"Turėjome legalias kapinaites"

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Istorijos skyriaus vedėja Zita GENIENĖ

XX amžiaus pirmoje pusėje Klaipėdoje buvo įteisintos naminių gyvūnėlių kapinės. Jas įsteigė ir prižiūrėjo tuomet veikusi Gyvūnų globos draugija. Istorijos šaltiniuose nurodoma, kad ta vieta buvo netoli nuo vokiečių karių kapinių, dabartiniame poilsio parke pakeliui į Melnragę. Rašoma, kad laidoti gyvūnus šiose kapinėse buvo leidžiama tik draugijos nariams. Kadangi žemė priklausė savivaldybei, greičiausiai draugija ją nuomojosi. Rašoma, jog kapinaitės buvo apsodintos krūmais, kapeliai pažymėti lentelėmis su vardais ir gyvūnėlių kritimo datomis. Po Antrojo pasaulinio karo kapinaičių neliko.

"Yra svarbesnių problemų"

Klaipėdos miesto meras Rimantas TARAŠKEVIČIUS

Ar reikia oficialių naminių gyvūnų kapinaičių miestiečiams? Tikėjausi bet kokio klausimo, tik ne šio. Tiesiog nežinau, kaip į jį atsakyti. Per visus kadencijos metus dėl šio poreikio į mane niekas nesikreipė. Kalbos, jei jos buvo, ir liko kalbomis. Jei atvirai - būsiu nepopuliarus, bet manau, kad yra kur kas svarbesnių miestiečiams problemų už šią. Mes taip pat turėjome augintinių, juos palaidojome savo sode.

Vaida JUTKONĖ