"Akvarelių" liudininkai neleistų iškraipyti istorijos

Kol paruošta istorinių apybraižų knyga "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės" laukia savo eilės spaustuvėje, Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio pasiteiravome, kiek apskritai žmonės šiais laikais skaito ir kokios perspektyvos, jo nuomone, laukia spaudai paruoštos knygos.

Gyvename internetiniame amžiuje, kai knygos rungiasi su elektronika ir internetinėmis svetainėmis. Ar bibliotekoje jūs juntate tas rungtynes? Kieno naudai krypsta varžybos?

Na, vieno garbaus klaipėdiškio pasiteiravau, ką jis šiuo metu skaitąs. "Internetą",- išbeldė paklaustasis. Tikrai toks atsakymas apstulbino... Aš esu įsitikinęs, kad internetas yra tik pagalbinė informacijos priemonė. Mano nuomone, internetas negali pakeisti knygų. Tegul ir brangsta knygos, tegul ir trumpinamas bibliotekų darbo laikas. Norint skaityti internete irgi reikalingos sąlygos. Ypač, jei namie neturi kompiuterio.

Ar bibliotekoje juntamas susidomėjimas istorinėmis knygomis?

Tikrai taip, tačiau ar pakanka gerų istorinių knygų? Jų lyg ir daug, tačiau gerų, patrauklių, na, kaip čia pasakius...

Esate rašantis ir skaitantis žmogus. Kokia jums regisi "Akvarelių" knygos ateitis?

Visi rašytojai nėra skaitytojai, o skaitytojai nėra rašytojai... Kodėl rašytojas rašo? Ogi iš paniekos savo kolegoms, kad retsykiais pats turėtų ką paskaityti. Na, o jei rimtai - apsidžiaugiau, sužinojęs, kad "Akvarelės" bus išleistos knyga. Apie Klaipėdą knygų katastrofiškai trūksta. Klaipėda - unikalus miestas. Jame šiandien gyvena tikrai nemažai savo darbą išmanančių garbių istorikų, tačiau kažkodėl jie knygų nerašo. Viską absoliučiai ir giliai išmano, bet nerašo. Markas Tvenas sakydavo - visi žino, kad oras blogas, tačiau nieko nedaro, kad jis būtų geresnis.

Knygas apie Klaipėdą gali suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. O "Klaipėdos akvarelės" bus unikali knyga jau vien dėl to, kad jos herojai - dar gyvi žmonės, kurie tiesiog neleistų iškraipyti istorijos. Ji ir turėtų būti rašoma tuomet, kai gyvi jos liudininkai ir amžininkai. Kas dabar dedasi su Sąjūdžio istorija, kaip ji iškraipoma. Ir įvykių eigos liudininkai nieko nedaro, kad iškraipymai būtų atitaisyti. "Klaipėdos akvarelės" tuo ir unikalios, kad jų herojai dar gali kibti į atlapus, jei, kaip sakoma, nusirašytumei į pievas.

Ar skaitote "Akvareles" laikraštyje?

Negaliu sakyti, kad esu nuoseklus jų skaitytojas. Štai išeis knyga, tuomet ir skaitysiu viską pagal eilę. Tačiau ir iš paskaitytų nuomonę esu susidaręs ir lauksiu pasirodant knygos.

Ką joje tikitės rasti?

Gyvenau paraleliai su Klaipėdos miesto legendomis - stumdžiausi tose pačiose eilėse parduotuvėse, žiūrėjau tuos pačius spektaklius ar filmus. Ne iš miesčioniško smalsumo man vis dėlto bus įdomu atrasti, kaip ir ką vertino kiti, ką jaučiau aš. Nemanykit, kad giedu ditirambus pačiai ar "Vakarų ekspreso" redakcijai. Tikrai padarėte ir darote didelį gerą darbą.

Na, o kiek tai bus įdomu skaitytojams?

Visų pirma ją čiups skaityti istorijos liudininkai, knygos herojų bendraamžiai, bičiuliai, kolegos, pažįstami ir taip toliau. Tai bus pirmoji susidomėjimo banga. Antroji plūstelės tuomet, kai sovietmetį pažinti griebsis jaunoji karta. Jiems juk tas sovietmetis - lenta be jokių įrašų. Ir bet koks dėdė ar teta toje lentoje gali įrašyti, ką panorėję. O "Akvarelėse" - sovietmečio autentika. Gali sužinoti ir kas buvo tie "variantai", ir kam buvo reikalingi talonai. Pagaliau sužinoti ir tai, kad tualetinis popierius buvo klaikus deficitas, nevardinant žirnelių ar majonezo...

Tačiau sovietinis periodas juk nesusiveda vien tik į maisto ar kitų prekių deficitą. Jame buvo ir daug džiaugsmo. Pagaliau "Akvarelių" herojai yra miesto ir visos šalies statytojai, kūrėjai. Ir, žinoma, labai gerai, kad apie juos pradėta rašyti tuomet, kai jie dar apie tai gali skaityti. Taigi jūsų redakcijos paruoštai knygai prognozuoju ilgą ir vaisingą gyvenimą. Ir dar nežinosi, kam, kodėl jos prireiks po šimto ar kelių šimtų metų.

Gražina JUODYTĖ