AIDS grėsmė didesnė nei skelbia statistika

Projektai

Galimybe nemokamai ir konfidencialiai pasitikrinti dėl ŽIV/AIDS per pastaruosius tris mėnesius Klaipėdoje pasinaudojo 351 padidintos rizikos grupei priskiriamas asmuo. 53 jų nustatytas ŽIV. Iš jų - 27 nauji atvejai. Taigi situacija blogesnė nei skelbia statistika.

Tokius rezultatus atskleidė rugsėjo - gruodžio mėnesiais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (KVSC) kartu su Priklausomybės ligų centru bei Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialu vykdytas projektas "Rizikos grupių asmenų ištyrimas dėl ŽIV". Projektui lėšų - 20 tūkst. litų - skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė.

Padidintos rizikos užsikrėsti ŽIV asmenų grupei priskiriami vartojantieji intraveninius narkotikus, komercinio sekso paslaugų teikėjos, asocialūs asmenys, nakvynės namų gyventojai, sulaikytieji už nusikaltimus.

Iš projekto metu nustatytų 53 ŽIV turėtojų - net 44 vyrai. 13 ištirtųjų serga sifiliu. Tačiau vyrai projekte ir dalyvavo daug aktyviau, moterys sudarė tik penktadalį pasitikrinusiųjų.

Rezultatus vakar pristačiusi KVSC Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus vedėja Brigita Bertašiūtė informavo, jog beveik pusė pasitikrinusiųjų - Priklausomybės ligų centro anoniminių konsultacinių kabinetų klientai. Kraujas ištirti aktyviai imtas ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, Nakvynės namuose. Kai kurie asmenys prisipažino, jog kraują tikrinosi pirmą kartą.

Jauniausias projekte dalyvavęs asmuo buvo 15 metų paauglys, vyriausias - 69 metų vyras. Didžiąją dalį - 63,3 proc. - sudarė bedarbiai. Manoma, jog daugelį jų tikrintis priviliojo nemokamai dalyti rėmėjų skirti maisto krepšeliai.

Vakar projekto rezultatų aptarime dalyvavę Savivaldybės, policijos, medicinos įstaigų atstovai pripažino, jog tokie projektai naudingi ir jų turėtų būti kuo daugiau. Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė akcentavo, jog neužtenka nustatyti naujus užsikrėtusiuosius ŽIV - būtina suteikti jiems viltį. Juk gydantis mažiau galimybių užkrėsti kitus, didesnė tikimybė susirgti AIDS daug vėliau ar išvis nesusirgti.

Tačiau, - sakė Priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys, - realybė tokia, jog vartojantieji intraveninius narkotikus, sužinoję, kad jiems nustatytas ŽIV, dingsta iš akiračio, nebeateina net pasikeisti švirkštų - mano, kad gydytis beprasmiška. Štai jau du mėnesiai, kai iš akiračio dingo ŽIV užsikrėtusi paauglė. "Kaip išspręsti šią problemą - nežinau", - prisipažino L. Slušnys, akcentavęs, jog "motyvaciniam" darbui trūksta darbuotojų.

KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Olgos Sokolovos pateiktais duomenimis, Klaipėdos mieste nuo 1988 metų ŽIV/AIDS diagnozuota 314, Lietuvoje - 1092 asmenims.

Genovaitė PRIVEDIENĖ