Afrikinis kiaulių maras - Šalčininkų, Varėnos ir Alytaus rajonuose

Visi užkrėsti šernai ketvirtadienį buvo nušauti Šalčininkų, Alytaus ir Varėnos rajonų ribose. Nuo šiol šiuose rajonuose draudžiama medžioklė su varovais, visi medžiotojų nušauti šernai bus tiriami, siekiant nustatyti, ar gyvulys buvo apsikrėtęs. Pirmadienį bus šaukiama Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija, kurioje numatoma aptarti situaciją dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro atvejo ir priimti atitinkamus sprendimus.

J. Milius penktadienį informavo, jog dėl eksporto jau kelis kartus kalbėjo su atsakingų institucijų Rusijoje vadovais. Esą deramasi, kad kol kas eksportas būtų uždraustas tik iš užkrato zonos. Tikimasi, kad pašarų ir grūdų eksportas nebus uždraustas, tačiau jo ribojimo priemonės gali būti taikomos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims.

"Manau, kad sankcijos tikrai turėtų būti švelnios", - sakė J. Milius.

Anot jo, griežčiausios sankcijos iš Rusijos pusės tikėtinos dėl gyvų kiaulių. Pasak J. Miliaus, ES nustatys apribojimus iš tos zonos, kur buvo užfiksuoti afrikinio kiaulių maro židiniai, o su Rusija bus deramasi.

VMVT vadovas informavo, kad afrikinis kiaulių maras nepateko į didžiuosius kiaulių kompleksus - židiniai yra gamtoje. Vienas židinys yra 5 kilometrų Šalčininkų buferinėje zonoje, kitas židinys - Varėnos ir Alytaus rajonų riboje. J. Milius sakė tikįs, kad didieji kiaulių laikytojai imsis apsaugos priemonių.

"Kiekvienas, kas laiko kiaules, turi suprasti, kad tai yra jo reikalas, jo apsauga ir jis žino, ką reikia daryti, visi yra supažindinti", - teigė J.Milius.

VMVT vadovas neslėpė, kad šiuo metu šalyje vyraujantys orai tik dar labiau pablogina užkrato plitimo padėtį - esą šalti orai užkonservuoja virusą: užšaldyta mėsa virusą išlaiko 6 metus, kritęs gyvūnas - iki metų. Dėl to labai svarbu kritusius gyvūnus surinkti ir sudeginti.

"Afrikinis kiaulių maras - ne vienadienė problema. Praktiškai 8 metai Rusija jį turi, kai prasidėjo Gruzijoje ir pasiekė kai kuriuos kompleksus. Mes tikimės, kad į fermas nepateks. Gamtinis židinys išliks ilgai", - kalbėjo J. Milius ir priminė, kad Ispanija su šia liga kovojo 25 metus.

Pranešama, kad turės būti mažinama šernų populiacija. Lietuvoje turi likti maždaug 10 - 15 proc. dabartinės populiacijos. J. Milius priminė, kad afrikinio kiaulių maro būtų išvengta, jeigu būtų pastatyta apsauginė tvora, tačiau jai tuomet nebuvo skirta europinių pinigų - tvorai reikėjo 15 mln. eurų. Pinigų tvorai bus bandoma prašyti dar kartą. Neatmetama, kad Europos Komisijos gali būti prašoma kompensacijos asmenims, dėl eksporto draudimo patirsiantiems nuostolių.

Apie afrikinio kiaulių maro protrūkį Baltarusiją paskelbė pernai birželį.

Lietuvoje prieš dvidešimtmetį buvo klasikinis kiaulių maras, kurio metu iškrito visa šernų populiacija.