Afganistano Goro provincijos atkūrimą Lietuva gali perduoti JT arba ES

Pusantro šimto karių ir vos pora diplomatų iš Lietuvos bei po kelis iš Japonijos ir Jungtinių Valstijų. Bet jei tai Goro provincijos atkūrimo grupė, vis aktyviau svarstomi planai, kad atkūrimui vadovautų ne kariai, o civiliai, kaip, pavyzdžiui, daro Nyderlandai Uruzgano provincijoje.

„Mūsų kariškiai yra pasiruošę, kad civiliai perimtų didesnę atsakomybę ir netgi vadovautų. Tai būtų visiškai logiška – civiliai turi bendrauti su civiliais“, – sako krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Tačiau Lietuvos diplomatinės misijos vadovas sako, kad ir civilis vadovautų laikinai. Mat Afganistano prezidentas vasarą paskelbė ambicingą planą – kad jau po ketverių metų visoje šalyje atsakomybę už saugumą būtų perėmusios jo pajėgos.

„Civilių vadovavimas – artima perspektyva siekiant PAG dar vėliau perduoti arba transformuoti, tarkim, į Lietuvos konsulatą arba Europos konsulatą“, – teigia Valteris Baliukonis, Lietuvos specialiosios misijos vadovas.

Aukščiausias NATO civilinis atstovas Afganistane „Panoramai“ sakė, kad norint perduoti provinciją, reikia ir geros saugumo padėties, ir geros valdžios.

„Žinoma, saugumo lygis provincijoje yra vienas iš veiksnių. Afganistano saugumo pajėgų gebėjimai, NATO vadovaujamų pajėgų pasirengimas perduoti atsakomybę ir, žinoma, vadovavimo bei plėtros reikalai – visi šie veiksniai nulems, kada provincijos bus pasirengusios pereiti į Afganistano atsakomybę“, – tvirtina NATO civilinis atstovas Afganistane Markas Sedwillas.

Gore to nėra. Lietuva jau atvirai reiškia nepasitenkinimą neveikliu gubernatoriumi, išpuoliai dažnesni ir įžūlesni, bet svarbiausia, provincijoje apskritai nėra vietos kariuomenės, o policija, nors mokoma jau kelerius metus, nežinia, kieno pusėje.

„Aišku, apsaugoti 100 procentų negalime, tačiau vykdyti savo ir civilių užduotis tikrai esam pajėgūs. Ir tą mes darom ir darysim“, – sako brg. gen. Algis Vaičeliūnas, Jungtinio štabo viršininkas.

Tačiau, „Panoramos“ žiniomis, trinties esama – antai kariuomenė negalėjo nuvežti diplomatų stebėti rinkimų, ir apskritai, trūkstant karinio transporto, civilių veikla ribojama.

„Manau, kad didesnis indėlis turėtų būti iš kitų struktūrų, tarp jų URM, kad padėtų čia diegti kitokią valdymo kokybę“, – mano R. Juknevičienė.

Neaišku, ar Goro perdavimas būtų labiau priartėjęs, jei būtų buvę labiau atsižvelgta į diplomatų, ne tik karių, vertinimą.

„Galima galvoti apie vėlesnį etapą perduoti PAG Jungtinių Tautų ir kitoms vystymo organizacijoms. Tada logiškas žingsnis būtų PAG civilinimas, mokant vietinius, kad ne kariai viską tvarko, o civiliai asmenys“, – teigia V. Baliukonis.

Jei tarp pirmųjų paties Afganistano valdžiai perduotų provincijų Goro nebus – ar tai prastas vietos valdžios ir Lietuvos pastangų įvertinimas, ar šansas pirmiau pagerinti valdymą ir saugumą, prieš perduodant Gorą vietos pajėgų atsakomybei?