A. Zuokas: Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami valdžios iš visų Baltijos valstybių

Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų, nes Vyriausybė nuo savęs permetė atsakomybę.

Teismas neskundžiamoje nutartyje pažymėjo kad, teisėkūros subjektams yra kilusi pareiga (kuri nevykdoma) neatidėliotinai spręsti Vilniaus miesto finansinės padėties stabilizavimo problemas, kartu atsisakant konstituciškai nepagrįsto Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių pajamų patekimo ribojimo į savivaldybės biudžetą. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės skola didina viešojo sektoriaus skolą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės - kaip sostinės - itin sunki finansinė padėtis turės įtakos visos valstybės ekonomikos tvarumui ir atsakingo valdymo principo reikalavimai reikalauja laiku priimtų teisingų ir teisėtų sprendimų.

Mero teigimu, teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį, jog Vilnius yra Lietuvos sostinė, kurios paskirtis yra reprezentuoti valstybę, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas (kai Vilniaus miesto savivaldybei skiriama tik 40 proc. GPM) daro žalą ne tik Vilniaus miesto savivaldybei bei savivaldybės bendruomenei, bet ir visam valstybės įvaizdžiui.

Teismas taip pat nurodė, kad tokios didelės Vilniaus miesto savivaldybės pajamų dalies skyrimas valstybės iždui, iš kurio sulyginamos kitų savivaldybių pajamos, labai varžo Vilniaus miesto savivaldybės teises ir blogina pačios savivaldybės "donorės" finansinę padėtį.

Teismo manymu, valstybė turėjo įvertinti sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus jai pagerinti, bent jau padidinant GPM dalį. Teismas taip pat nutartyje nurodė, jog valstybė piktnaudžiauja teise sulyginti savivaldybių pajamas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo pateikusi pareiškimą dėl įpareigojimo Vyriausybei pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vilniui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. GPM (gyventojų pajamų mokesčio) dalis ir atlygintas 939 milijonų litų nuostolis.

Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste sumokamo GPM, tuo tarpu beveik visų kitų šalies savivaldybių biudžete paliekama visa mokesčio suma, t. y. 100 proc.

Sostinės savivaldybės duomenimis, šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, tuo tarpu Talino iždas siekia 1,36 mlrd. litų, Rygos - 2,13 mlrd. litų. Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas skirtumas dar didesnis - Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje - per 3 tūkst. litų, Taline - beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.

"Taigi Vilnius ir jo gyventojai yra labiausiai skriaudžiami iš visų Baltijos valstybių, nes mūsų šalies valdžia, planuodama biudžetą, neužtikrina tinkamo sostinės finansavimo", - sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos - lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo - vykdymo patyrė 257 mln. litų nuostolių. Iki 2006 m. negaunamas pajamas padengdavo centrinė valdžia, dabar savivaldybės šias negautas pajamas turi padengti pačios. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybei tai kainuoja 100 mln. litų per metus.