A. Zuokas: naujas biudžetas beveik neleidžia tenkinti net minimalių vilniečių poreikių

"Visi sprendimai yra Seimo ir Vyriausybės rankose, nes jie nulėmė tai, kad Vilniaus miestas klimpsta į skolas ir mes praktiškai nebegalime tenkinti net minimalių reikalavimų, kurie reikalingi sostinei, jau nekalbant apie vilniečių norus turėti geresnius kelius, turėti darželius ir visa kita", - trečiadienį prieš Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį sakė A. Zuokas.

Pasak Vilniaus mero, Vyriausybė, ypač buvusi Vyriausybė, perkėlė valstybės finansinę naštą ant vilniečių pečių, ir tai lėmė sudėtingą miesto padėtį.

"Vienam gyventojui Vilniaus miesto tenka mažiausiai biudžeto lėšų, lyginant su visos Lietuvos miestų gyventojais. Jau nekalbant apie lyginimą su Ryga ar Talinu (...) Sprendimai, deja, yra ne šituose rūmuose, o rūmuose Gedimino prospekte. Tą turėtų suprasti ir atsakingi politikai, ir Vilniaus miesto gyventojai", - pažymėjo A. Zuokas.

Viltis A. Zuokas sakė dedąs į naująją Vyriausybę.

"Dialogas (su naująja Vyriausybe. - ELTA) vyksta geras. Bendraujame ir su Ministru Pirmininku, turėjome susitikimą pozityvų su finansų ministru. Aišku, artimiausiu metu, po biudžeto priėmimo, sėsime prie stalo ir ieškosime sprendimų, kurie atstatytų tą žalą, kuri susiformavo nuo 2008 m. iki 2012 metų", - teigė A. Zuokas.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teikiamas svarstyti 2013 m. sostinės biudžetas. Įskaitant visus finansavimo šaltinius, miesto biudžetas sieks 1,381 mlrd. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 metais.

Savivaldybė aiškina, kad toks biudžeto mažėjimas susijęs su tuo, kad Vyriausybė ir Seimas savo sprendimais sumažino iš mokesčių gaunamas ir kitas pajamas, dėl ko biudžetas netenka apie 31,2 mln. litų. Taip pat savivaldybė 2013 metais žada mažiau skolintis, įvesti papildomas taupymo priemones. Skaičiuojama, kad Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.

Anot A. Zuoko, iš viso šalyje sumokamo gyventojų pajamų mokesčio Vilniuje surenkama 40 proc., tačiau miestui lieka tik itin maža jo dalis - sostinė į valstybės iždą sumoka per 505 mln. litų, kai Kauno indėlis į valstybės iždą yra apie 20 mln. litų, Klaipėdos - 23,1 mln. litų. Tuo tarpu Vilniaus biudžetui, Seimo sprendimu, lieka apie 366 mln. litų.

Sostinės savivaldybė 2012 metais viršijo gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planą 11 mln. litų, bet, formuojant naują biudžetą, bendros pajamos suplanuotos mažesnės.

Vilnius ir toliau Vyriausybės ir Seimo sprendimais paliktas miestu-donoru. Miesto finansines problemas pradėtų spręsti ir pakankamą būtiniausių sričių finansavimą užtikrintų GPM dalies, liekančios miesto biudžete, padidinimas nuo 40 iki 60 proc.

Vien tik Vilniuje planuojama surinkti 40 proc. visoje šalyje mokamo gyventojų pajamų mokesčio - apie 1,52 mlrd. litų. Pagal Seimo priimtus įstatymus, miesto biudžete iš šios sumos turėtų likti apie 0,366 mlrd. litų - likusi dalis bus perskirstyta kitoms savivaldybėms ir valstybės biudžetui. Lietuvoje planuojama surinkti 3,78 mlrd. litų GPM.

Savivaldybė aiškina, kad Seimo sprendimais nulemto nepakankamo net ir pagrindinių sričių finansavimo savivaldybė yra priversta ir toliau "karpyti" išlaidas apie 12 proc.

2013 metų miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai. Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūros veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Gerokai mažinamas ir Administracijos direktoriaus rezervas.

"Per metus su trupučiu mes sumažinome 24 mln. litų savo išlaidas. Šiais metais taip pat priimti labai aiškūs sprendimai, kad visi asignavimų valdytojai mažina savo išlaidas 10 proc., tai yra numatyta ir biudžete, išskyrus miesto tvarkymo biudžetą", - sakė A. Zuokas.

Pasak Vilniaus mero, taip pat bus taupoma reorganizuojant kai kurias ugdymo įstaigas, kuriose mažai moksleivių arba kurių patalpos per didelės, reorganizuojant viešojo transporto sistemą.

"Mes subalansuotume visuomeninį transportą, kad jis būtų greitesnis ir efektyvesnis. Gyventojams teks persėsti ir bus mažiau tiesioginių maršrutų. Bus greitieji tiesioginiai maršrutai, reikės žmonėms privažiuoti prie greitųjų maršrutų. Planuojama konkurso būdu įtraukti privačius vežėjus miesto pakraščiuose, kur yra pakankamas keleivių skaičius, kad gyventojai būtų vežami ne su didžiuliais autobusais, o su mažesnėmis transporto priemonėmis", - sakė A. Zuokas.