9 žinomos pavardės „MG Baltic“ byloje: kas tokie ir ką padarė?

„MG Baltic“ politinės korupcijos skandalas į savo verpetą jau įsuko ne vieną garsų politiką ir skandina Liberalų sąjūdį. Keliems politikams pareikšti įtarimai susipainiojus korupciniais ryšiais su koncernu, o buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis buvo sučiuptas su įkalčiais – 106 tūkst. eurų, kuriuos slėpė alkoholio dėžutėje.

Kratos E. Masiulio namuose, suimtas „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, kuris, pasak teisėsaugos, papirkinėjo ir siekė daryti įtaką politikams, buvo tik ilgos ir klampios bylos pradžia. Beveik prieš metus prasidėjęs bylos tyrimas į apklausas prokuratūroje atvedė ne vienos politinės partijos narį, „MG Baltic“ koncernui vadovaujančius asmenis ir net buvusį premjerą.

Šis korupcijos ir papirkinėjimo skandalas Liberalų sąjūdžiui kainavo daug politinių taškų. Likus pusei metų iki rinkimų jų reitingai dramatiškai krito, o rinkimų metu iškovotos vietos parlamente buvo vertinamos kaip didžiulė pergalė, nes daugelis, o ir patys liberalai, netikėjo sėkminga rinkimų baigtimi.

Tiesa, Didįjį Ketvirtadienį pranešta, kad vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.

Tai – antrasis Liberalų sąjūdžio lyderis, kurį prokurorai traukia baudžiamojon atsakomybėn tiriant šią bylą. Per praėjusius metus prokuratūros ir STT slenksčius mynė, apklausose dalyvavo ne vienas garsus politikas, verslininkas. Štai svarbiausi iš jų:

Eligijus Masiulis – 2016 m. gegužės pradžioje Seimo narys Eligijus Masiulis buvo sučiuptas su didelė pinigų suma, kurią perdavė verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Teigiama, kad 106 tūkst. eurų, kurie buvo rasti pas E. Masiulį automobilyje, buvo skirti įtakai ir sprendimams pirkti. Šie pinigai galimai buvo skirti kitiems Liberalų sąjūdžio nariams už koncernui palankų sprendimą dėl projekto, kuriuo numatyti magistralinio kelio Vilnius-Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai, priėmimo.

Kratos taip pat buvo atliktos ir E. Masiulio namuose, kur rasti ir paimti teisėsaugos pareigūnų pažymėti pinigai. Jie buvo pažymėti prieš jiems patenkant į parlamentaro namus. Tąkart paimta 250 tūkst. eurų. E. Masiulis tikino, kad tie pinigai – paskola, kurios nespėta įforminti.

Po to, kai buvo sučiuptas, E. Masiulis pranešė pasitraukiantis iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų. Jį laikinai pakeitė europarlamentaras Antanas Guoga. Politikas taip pat atsisakė Seimo nario mandato.

Vytautas Gapšys – 2016 metų gegužės pabaigoje, tęsiant tyrimą dėl „MG Baltic“ koncerno galimai vykdyto aukštas pareigas einančių politikų papirkinėjimo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) krėtė Darbo partijos vicepirmininko, tuomečio Seimo nario Vytauto Gapšio namus ir jo darbo vietą Seime. Įtariama, kad „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas R. Kurlianskis per Darbo partijos narį V. Gapšį galėjo siekti paveikti Darbo partijos narius, kad šie veiktų koncerno labui.

V. Gapšys buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Tuomet jis dar turėjo Seimo nario mandato garantuojamą neliečiamumą. Specialaus liudytojo statusas reiškia, kad asmeniui ateityje gali būti pareikšti įtarimai. Specialusis liudytojas gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Gintaras Steponavičius – 2016 metų vasarą STT atliko kratas Kauno miesto tarybos nario ir liberalo Rimanto Mikaičio namuose Kaune ir G. Steponavičiaus fondo patalpose Vilniuje.

Fondas registruotas jo vadovo Vytauto Toleikio namuose, kur ir vyko krata. 2016 metų pabaigoje prokurorai apklausė G. Steponavičių, kaip specialųjį liudytoją. Politikas nenorėjo viešinti informacijos, kad yra specialusis liudytojas. Toks statusas reiškia, kad žmogui gali būti pareikšti įtarimai.

2017 balandžio 13 dieną prokurorai pareiškė sieksią, kad būtų panaikintas G. Steponavičiaus teisinis neliečiamumas, kurį jam garantuoja Seimo nario mandatas. Seimo narys G. Steponavičius prieš kurį laiką sustabdė narystę partijoje.

Algirdas Butkevičius – 2017 metų pavasarį buvęs ministras pirmininkas A. Butkevičius STT taip pat buvo apklausas, kaip liudytojas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Socialdemokratų lyderis teigė, kad teisėsaugos pareigūnus domino Vilniuje svarstomo statyti Jono Basanavičiaus paminklo peripetijos ir kelio Vilnius – Utena projektas. Pasak politiko, STT tyrėjai klausinėjo ar jis nepatyrė spaudimo, kai Vyriausybėje buvo sprendžiamas klausimas dėl paminklo parinkimo vietos.

A. Butkevičius tvirtino nepažįstantis „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio, o su koncerno valdybos nariu R. Raulynaičiu yra pažįstamas apie 20 metų, tačiau nebendrauja. Politikas tikino, kad dirbant Vyriausybėje nesimatė ženklų, jog „MG Baltic“ gali daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje. A. Butkevičius buvo apklaustas, kaip paprastas liudytojas, specialaus liudytojo statusas jam suteiktas nebuvo.

Mantas Adomėnas – 2017 metų pradžioje STT tyrėjai „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje apklausė ir konservatorių Mantą Adomėną.

Tyrėjus domino konservatoriaus susitikimai su „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu. M. Adomėnas neneigė, kad buvo susitikęs su R. Kurlianskiu pasikalbėti. Pasak M. Adomėno, tai buvo pokalbiai prie vyno taurės. Koncerno atstovą, be kitų dalykų, domino ir konservatorių partijos pirmininko rinkimai, politinė situacija.

Gabrielius Landsbergis – 2017 pavasarį STT pareigūnai pasikalbėti išsikvietė konservatorių lyderį G. Landsbergį. STT tyrėjus domino konservatorių lyderio ir R. Kurlianskio susitikimas. „Buvo klausiama apskritai apie tai, ką aš žinau iš to, kas vyksta, kas susiję su tuo liberalų ir „MG Baltic“ tyrimu. Pagrindinis paaiškinimas buvo tas, kad po išrinkimo partijos pirmininku 2015-aisiais aš turėjau eilę susitikimų su įvairiais žiniasklaidos atstovais, vienas iš tų susitikimų buvo tas ir jiems ta informacija buvo įdomi“, – BNS teigė G. Landsbergis.

Šioje byloje apklausta ir daugiau Seimo narių, tarp jų – didžioji dalis praėjusios kadencijos Seimo liberalų, o liberalas Šarūnas Gustainis – sustabdė savo narystę partijoje

Raimondas Kurlianskis – „MG Baltic“ viceprezidentas buvo sulaikytas 2016 m. gegužės pradžioje, po to, kai Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis buvo sučiuptas su 106 tūkst. eurų kyšiu, kurį gavo iš R. Kurlianskio.

„MG Baltic“ viceprezidentas buvo suimtas 20 dienų, suėmimo metu buvo teigta, kad R. Kurlianskiui pašlijo sveikata. Jis suimtas įtariant didelio masto kyšių davimu, bandymu paveikti politikus, prekyba poveikiu. „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas neteisėtu disponavimu valstybės paslaptimi. Paleidus R. Kurlianskį iš sulaikymo įstaigos jam buvo uždrausta bendrauti su „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi, kuris savo viceprezidento neišsižadėjo ir iš darbo neatleido.

Pats „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus taip pat yra STT ir prokurorų akiratyje. 2016 metų rudenį D. Mockus, kaip specialus liudytojas, kelias valandas buvo apklausinėjamas STT pareigūnų. Jo valdomam koncernui buvo pareikšti kaltinimai papirkinėjimu. Paskelbta, kad įtariama, jog juridinis asmuo padarė bent dvi nusikalstamas veikas – prekyba poveikiu ir papirkimas.

Ikiteisminio tyrimo duomenys, pasak teisininkų, leidžia spręsti, kad „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis veikė juridinio asmens, koncerno naudai. Tai susiję su E. Masiulio ir V. Gapšio papirkinėjimu siekiant gauti naudos ir naudingų politinių sprendimų koncernui.

Kitas „MG Baltic“ viceprezidentas, valdybos narys Romanas Raulynaitis taip pat buvo apklaustas STT. Jis yra specialusis liudytojas.

Šiame politinės korupcijos bylos tyrime taip pat buvo atliekamos kratos statybų bendrovėje „Mitnija“ ir LNK televiziją valdančioje bendrovėje „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Kratos atliktos ir koncerno bei jam priklausančių įmonių vadovų namuose.