2011 m. neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 38,2 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo. 2007–2011 m. per metus vidutiniškai emigruodavo po 44 tūkst. mūsų šalies gyventojų, o imigruodavo – po 9 tūkst., t. y. kasmet vidutiniškai emigruodavo po 35 tūkst. žmonių daugiau negu imigruodavo.
Jungtinė Karalystė – pagrindinė emigracijos tikslo šalis. 2011 m. kas antras emigrantas išvyko į Jungtinę Karalystę, dešimtadalis (10,4 proc.) – į Airiją, 7,1 procento – į Norvegiją, 7 proc. – į Vokietiją, 3,6 proc. – į Ispaniją, 3,3 proc. – į Jungtines Amerikos Valstijas, 2,4 proc. – į Švediją, 2 proc. – į Rusijos Federaciją.
Per pastaruosius penkerius metus Jungtinę Karalystę tikslo šalimi rinkosi vis daugiau emigrantų. 2008–2009 m. į šią šalį emigravo kas ketvirtas, o vėliau – pusė visų emigrantų. Pagal emigrantų srautus Airija buvo antroji šalis, o per pastaruosius dvejus metus trečiąja tapo Norvegija.
Kas antras emigrantas – 20–29 metų amžiaus. 2011 m. penktadalį (21,8 proc.) emigrantų sudarė 20–24 metų amžiaus emigrantai (2010 m. – 18,2 proc., 2007 m. – 13,2 proc.). 25–29 metų amžiaus emigrantų dalis bendrame emigravusiųjų skaičiuje padidėjo nuo 17,7 procento 2007 m. iki 22,3 procento 2010 m., o 2011 m. sumažėjo iki 21 procento.
2011 m. kas aštuntas emigrantas buvo 30–34, kas dvyliktas – 35–39 metų amžiaus (2007 m. – atitinkamai kas septintas ir dešimtas). 40–59 metų amžiaus gyventojai sudarė 17,1 procento visų emigrantų (2007 m. – penktadalį). Vaikų iki 15 metų amžiaus dalis bendrame emigrantų skaičiuje 2007–2011 m. sumažėjo nuo 15,7 iki 10,5 procento, pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojų – nuo 3,6 iki 1,3 proc. 2011 m. emigravo po 26,9 tūkst. moterų ir vyrų. 2007–2010 m. didesnę emigrantų dalį sudarė moterys: 2007 m. – 52,3, 2008 m. – 50,8, 2010 m. – 51,9 procento (tik 2009 m. – 46,2 proc.).
Daugiau negu pusė (54,9 proc.) pernai emigravusių 18 metų ir vyresnio amžiaus moterų niekada nebuvo susituokusios, beveik trečdalis (27,9 proc.) buvo ištekėjusios (2010 m. – atitinkamai 51,2 ir 30,9 proc., 2007 m.– 36,3 ir 43 proc.). Šio amžiaus emigravę niekada santuokoje negyvenę vyrai sudarė 56,4 procento (2010 m. – 50,3 proc., 2007 m. – 40,7 proc.). Lietuvos Respublikos piliečiai 2011 m. sudarė 95,6 procento visų emigrantų (2010 m. – 95,4 proc., 2007 m. – 82,5 proc.).
Dauguma (89,2 proc.) emigrantų buvo gimę Lietuvoje, Rusijos Federacijoje – 2,8 procento, Baltarusijoje – 1,6, Jungtinėje Karalystėje – 1,5, Ukrainoje – 1 procentas. Pernai 81,8 procento 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2010 m. – 85 proc.). 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. piliečių Didžioji dalis imigrantų – į Lietuvą grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai.
2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst. (89,3 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių, tai 9,9 tūkst. (3,4 karto) daugiau negu 2010 m.2007–2010 m. per metus į šalį vidutiniškai grįždavo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 1829 – iš Airijos, 1158 – iš Norvegijos, 706 – iš Ispanijos, 629 – iš Vokietijos, 464 – iš JAV. 2011 m. daugumą (70,5 proc.) visų reemigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (2010 m. – atitinkamai 63,2 proc., 2007 m. – 60,3 proc.).
2011 m. į Lietuvą imigravo 1,7 tūkst. užsieniečių, tai 613 daugiau negu 2010 m. Į šalį imigravusių užsieniečių dalis sumažėjo nuo 28,7 procento 2007 m. iki 10,7 procento 2011 m. Dauguma 2011 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo Rusijos Federacijos (373), Baltarusijos (254), Ukrainos (181), Latvijos (90) piliečiai.
Rašyti komentarą