2010-2030 metais gyventojų Lietuvoje mažės daugiau nei 14 proc.

2010-2030 metais gyventojų skaičius Lietuvoje mažės daugiau nei 14 proc. Pagal depopuliacijos mastą Lietuva liks antroje vietoje Rytų Europoje, nusileisdama tik Latvijai, kuri iki 2030 m. neteks beveik penktadalio visų šalies gyventojų.

Strateginių rinkos tyrimų įmonės "Euromonitor International" duomenimis, 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,85 mln. gyventojų. Lyginant su 2010 m., kuomet šalyje gyveno 3,33 mln. gyventojų, žmonių skaičius sumažės 14,2 proc. Tuo tarpu Latvija per ateinančius dvidešimt metų neteks 17,7 proc., arba 373,4 tūkst. gyventojų. Iki 2030 m. pagal depopuliacijos mastą Latvija beveik keturis kartus viršys Rytų Europos vidurkį.

Per ateinančius dvidešimt metų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, bus pastebimas populiacijos senėjimas. 2030 m. Lietuvoje 37-46 metų amžiaus gyventojai sudarys 15 proc. visos šalies populiacijos. Tuo tarpu 58-75 metų amžiaus gyventojų grupė 2030 m. lyginant su 2010 m. išaugs beveik 13 proc. ir pasieks 73 tūkst. gyventojų. Vyresnių nei 65-erių metų gyventojų skaičius 2010-2030 m. didės beveik 16 proc. arba 83,7 tūkst. gyventojų, o vyresnių nei 80-ies metų - 29 proc. arba 35,5 tūkst. gyventojų. 80 metų amžiaus grupės žmonės 2030 m. sudarys 5,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Vidutinis gyventojų amžius Lietuvoje 2030 m. pasieks 43,5 metų, t.y. 4,2 metais daugiau nei 2010 m.

Bulgarija taip pat patenka tarp tų Rytų Europos šalių, kur gyventojų skaičius itin sparčiai mažės. Prognozuojama, kad 2010-2030 m. Bulgarija neteks 11,5 proc. gyventojų, todėl bendras šalies gyventojų skaičius nukris iki 6,7 mln. Kitose Rytų Europos šalyse depopuliacijos mastas bus mažesnis. Pavyzdžiui, Baltarusijoje gyventojų skaičius lyginant su 2010 m. mažės 7,1 proc., Ukrainoje - 7,0 proc., Rumunijoje - 5,6 proc., Estijoje ir Rusijoje - 2,9 proc., Lenkijoje - 2,0 proc.

Pasak "Euromonitor International" duomenų analizės vadybininkės Ramunės Verikaitės, tokiai gyventojų skaičiaus kaitai įtakos turės ne tik besitęsianti emigracija, bet ir mažėjantis gimstamumas bei išaugęs mirčių skaičius.

"Lietuvoje populiacija buvo didžiausia 1992 m., kuomet šalyje gyveno 3,7 mln. gyventojų, tačiau jau nuo 1993 m. gyventojų skaičius ėmė sparčiai kisti. Prognozuojama, kad 2010-2020 m. populiacija Lietuvoje kasmet vidutiniškai mažės 1 proc., o 2020-2030 m. - vidutiniškai 0,5 proc.", - sako R. Verikaitė.

Jos teigimu, didžiausią įtaką depopuliacijai Rytų Europoje turės 16-35 metų amžiaus žmonių grupės kitimas, kadangi vis daugiau reproduktyvaus amžiaus žmonių iš Rytų Europos išvyksta dirbti ir gyventi į įvairias Vakarų Europos šalis. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2010-2030 m. 16-35 metų amžiaus žmonių sumažės 38 proc., arba 369 tūkst. gyventojų, o jų dalis populiacijoje smuktels nuo 29 proc. 2010 m. iki 21 proc. 2030 m. Dėl šių priežasčių mūsų šalyje iki 2030 m. beveik 13 proc. sumažės ir 0-4 metų amžiaus vaikų.

R. Verikaitė teigia, jog mažėjantis gyventojų skaičius ateityje turės neigiamų pasekmių ne tik atskirų šalių, bet ir viso Rytų Europos regiono ekonomikai. Esant aukštam depopuliacijos lygiui, atsiranda aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas, kuris didina naštą dirbantiems ir mokantiems mokesčius. Mažiau tvarios tampa socialinės, sveikatos ir švietimo sistemos. Darbo jėgos praradimas mažina šalies ūkio ir verslo plėtrą, o tai daugeliui Rytų Europos valstybių kelia pavojų taip ir likti besivystančiomis šalimis.