1991 metų sausio įvykių byloje parodymus duodantis Genadijus Ivanovas kategoriškai neigia savo kaltę

"Aš kategoriškai atsisakau kaltinimo, nepripažįstu savo kaltės", - teisme pareiškė 1951 metais gimęs G. Ivanovas, kuris sovietų agresijos metu buvo 101-osios motorizuotų šaulių divizijos raketų artilerinės ginkluotės tarnybos viršininkas.

G. Ivanovas teigė niekada nevykdęs jokių įtarime nurodytų vadų, įskaitant ir 1991 m. sovietų armijos Vilniaus garnizono vado Vladimiro Uschopčiko, įsakymų. Tikino vadų nepažinojęs. Kaltinamasis teismui aiškino neturėjęs nieko bendro su Lietuvos komunistų partijos nariais, nedalyvavo jų veiksmuose nuverčiant teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią.

G. Ivanovas taip pat pabrėžė niekada nepažeidęs įstatymų, nesikėsinęs į Lietuvos teritorinį vientisumą, aiškino, kad Lietuvoje turįs vaikų ir anūkų, kurie turi Lietuvos Respublikos pilietybę.

Anot kaltinamojo, apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius prie Spaudos rūmų jis teigė žinojęs tik per televiziją, nes tuomet buvęs kariniame štabe, iš kurio buvo uždrausta išeiti.

Po sausio 13-osios įvykių G. Ivanovas nusprendė palikti tarnybą ir išeiti į atsargą. Kad pateiktų tokį prašymą, jam reikėjo vykti į Maskvą. Į atsargą jis buvo išleistas anksčiau, nei sovietų kariuomenė paliko Lietuvą. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir per teismo posėdį vyriškis teigė, kad Spaudos rūmus iš Šiaurės miestelio pasiekė ant tanko. Vyras aiškino, kad, tankų kolonai važiuojant iš Šiaurės miestelio, jis užšoko ant paskutiniojo tanko, bet nežinojo, kur kolona juda.

Teismas antradienio posėdyje pagarsino 2013 metų pavasarį G. Ivanovo apklausos protokolą.

Iš G. Ivanovo ikiteisminio tyrimo metu buvo atimti asmens dokumentai.

Po kaltinamųjų apklausų, siekiant išsaugoti teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir kaltinamojo akto vientisumą, į apklausas bus kviečiami buvę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovai, deputatai, Vyriausybės nariai, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento vadovai ir pareigūnai.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi - viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Nukentėjusiųjų šioje byloje - beveik 500, liudytojų - apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas - 13 tomų. Kaltinamuosius gina 65 advokatai.

65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

Kaltinamiesiems, gyvenantiems užsienyje, apie teismo posėdžius pranešta per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, papildomai išsiuntus šaukimus kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu. Kaltinamiesiems yra pranešta, kad, jiems nusprendus dalyvauti teismo posėdžiuose, bus stabdomas Europos arešto orderių vykdymas garantuojant nevaržomą kaltinamųjų atvykimą į Lietuvą ir judėjimą Lietuvos Respublikoje.

1991 m. sovietų kariniams daliniams bandant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.