Kokia turi būti Jūros šventė

Rašinių konkursui pasibaigus

Jūros šventė - bene populiariausia tradicinė, tematinė šventė Lietuvoje. Be šios šventės turbūt neįsivaizduojama Klaipėda vasarą. Nors Jūros šventė organizuojama visoje Lietuvoje nuo 1934 m., tačiau šiandien didžiausiu populiarumu bei savo programos elementų įvairove pasižymi tik Klaipėdoje, vieninteliame Lietuvos uostamiestyje, rengiama Jūros šventė.

Ne vienerius metus organizuojama bei ypatingo populiarumo susilaukianti ši šventė, atrodo, turėtų tenkinti kiekvieno jos dalyvio poreikius, tačiau vis dar kylantis klausimas "Kokia turėtų būti Jūros šventė?" atskleidžia faktą, kad tokie kompleksinio pobūdžio renginiai, kurie skirti tenkinti gausios įvairialypės auditorijos (mokios) poreikius, negali patenkinti individualių rekreacinių poreikių. Atrodo, viskas yra suplanuota taip, kad būtų įtrauktos kuo įvairesnės rekreacinės veiklos rūšys: koncertai, spektakliai, sporto varžybos ir pan., kurios yra orientuotos tam tikrai tikslinei renginio auditorijai - vaikams, šeimoms, suaugusiesiems. Įdedama daug darbo, lėšų, tačiau, mano nuomone, šios šventės įvairių renginių pasisekimas daug kuo priklauso ne tik nuo geros idėjos ir jos sklandaus įgyvendinimo, bet ir nuo pačių dalyvių mentaliteto bei suvokimo, kam tas renginys, šventė, yra skirtas - ar vienam asmeniui, ar visuomenei. Bėda ta, kad nemaža dalis dalyvių (ypač jaunimo) patį renginį ir erdvę, kurioje jis vyksta, suasmenina, t. y. erdvė tampa jų "namais", kuriuose jie gali elgtis kaip nori, netgi iki pačių laisvės sąvokos asmeninio suvokimo kraštutinumų.

Be to, tokių kompleksinių renginių vienas iš tikslų yra motyvuoti asmenis ir patiems aktyviai įsijungti į jų procesą, t. y. siekiama, kad tam tikri renginiai - koncertai, varžybos, mugės metu vykstantis komunikavimu paremtas pirkimo-pardavimo procesai - padėtų dalyviams aktyviai įsitraukti į veiksmą, tokiu būdu tampant jiems neoficialiais renginių programos eigos koreguotojais.

Problema ta, kad beveik visoje Lietuvoje rengiamose šventėse (ypač šventėse, kurių pagrindas yra pramoginė programa), neišskiriant ir Klaipėdos Jūros šventės, "juoduoju arkliuku" tampa alkoholiniai gėrimai. Galima sakyti, kad lietuvio įvairių renginių neoficialia tradicija tapo alaus gėrimo ritualas, kuris padeda "atsipalaiduoti", greičiau pajusti "šventinę" nuotaiką. Todėl nekeista, kad tokių didžiulių švenčių, kaip Jūros šventė Klaipėdoje, mecenatais tampa alkoholinius gėrimus gaminančios kompanijos, vadinasi, neapsieinama be lobizmo, kurio pasekmes neretai galime matyti per TV kanalus, iš radijo imtuvų po tokių renginių skambančiose policijos suvestinių apžvalgose ir pan. Galima daryti išvadą, kad šventės finansiniai šaltiniai ir iš to sekanti rėmimo kampanija sumenkina galutinį jos rezultatą. Vadinasi, kyla dilema, kaip suorganizuoti šventę, kad lobizmo ir ypač lobizmo, kurio pagrindas yra alkoholinių gėrimų vartojimas renginio metu, būtų kuo mažiau. Arba bent, atsižvelgiant į šių dienų realijas, kylančias iš mūsų didesnės visuomenės dalies pakankamai žemo mentaliteto bei iškreipto suvokimo apie poilsį ir pramogas, žinant problemas, kylančias dėl stambių rėmėjų paieškos, kad tokio lobizmo poveikis ir galimos pasekmės būtų mažinamos švietėjiška reklama, didinant renginių, rungčių, viktorinų skaičių, kuriuose aktyviai galėtų dalyvauti šeimos ir pan.

Kalbant apie įvairius šios šventės programos renginius, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sporto renginiai (ypač paplūdimio), meninio pagrindo renginiai susilaukia mažesnio dėmesio, be to, jie dažniausia vyksta toli nuo centro, kur koncentruojasi populiariausi šventės programos elementai: koncertai, mugės. Norint pritraukti į juos daugiau auditorijos, reikėtų, kad žiūrovai galėtų aktyviau dalyvauti jų procese, kaip suteikiant galimybę jiems vertinti darbus, jei tai yra kūrybinio potencialo reikalaujantis renginys, pertraukėlių metu, jei tai sporto varžybos, suteikiant galimybę išmėginti savo jėgas ir pan.

Prisimenant, kad Jūros šventės ištakos daugiausiai yra susijusios su žvejo švente, reikėtų į programą įtraukti kuo įvairesnių renginių, susijusių su šia profesija: žuvies gaudymas plikomis rankomis, skaniausios žuvies virimas, konkursai, susiję su šia tematika ir pan.

Klaipėda - vienintelis Lietuvos uostamiestis, nuo seno esantis atviras įvairių tautų atstovams. Netgi Klaipėdos herbas simbolizuoja atvirumą pasauliui. Nuo seno Klaipėdoje gyveno olandai, danai, vokiečiai ir kitų tautų atstovai. Į Jūros šventę reikėtų įtraukti kuo daugiau užsienio atstovų pasirodymų, ypač iš Baltijos jūros regiono įvairių valstybių uostamiesčių - koncertų, šokių programų, kad ir tą pačią įvairių tautų nacionalinę virtuvę. Tai įprasmintų Klaipėdos, kaip atviro miesto, vardą. Manau, kad sklandus šventės organizatorių komunikavimas su užsienio ambasadomis turėtų duoti gerų rezultatų.

Jei numatoma kokia nors jūros šventės tematika, kurios pagrindu turi tapti tam tikri elementai, kaip apranga, istorijos įvykiai, sukaktys ar pan., - visa tai būtina kuo anksčiau pateikti visuomenei, ypač jei tikimasi jos aktyvaus bendradarbiavimo, supratimo. Manau, klaipėdiečiams tai yra itin svarbu, nes Jūros šventė, galima sakyti, yra vasaros Klaipėdos vizitinė kortelė.

Tai buvo tik keletas minčių, pamąstymų apie tai, kokia turėtų būti Jūros šventė, kokias vertybes turėtų puoselėti šios šventės organizatoriai, kam skirti prioritetus, kad pasiekti savo užsibrėžtų tikslų.

Paskatinamoji premija - Jolantai Gedvilaitei

Pasibaigus "Vakarų ekspreso" skelbtam rašinių konkursui "Kokia turėtų būti Jūros šventė", vertinimo komisijai teko konstatuoti, kad skaitytojai nebuvo juo itin susidomėję. Žinoma, nesitikėjome gauti išsamų idealios Jūros šventės scenarijų, tačiau, neslėpsime, pluošte konkursui atsiųstų rašinių pasigedome bent kiek originalesnių idėjų, konstruktyvesnių pasiūlymų. Tad buvo nuspręsta nei pirmos, nei antros, nei trečios vietos neskirti, o labiausiai verto dėmesio rašinio autorei Jolantai Gedvilaitei skirti paskatinamąją premiją. Šiandien spausdiname jos rašinį.

Jolanta GEDVILAITĖ