Klaipėdoje prasidėjo Jūros šventės renginiai

"Nežinau, ar didesnė garbė, ar įsipareigojimas skambtelėti varpeliu ir taip paskelbti ne tik parodos, bet ir pirmojo Jūros šventės renginio atidarymą, - įžanginį žodį tarė renginių agentūros "Benvenuta" vadovė Inga Stuopelienė. - Kad ir kokį turėtume supratimą apie švyturius, visi žinome, kad tai objektas, į kurį žiūrint bet kam gimsta viltis. Supranti, kad tai tavo krantas, tu plauki teisinga kryptimi, grįžti namo."

Parodos sumanytojas teigė, kad jo darbas yra būtinas tam, kad nebūtų pamiršti šie objektai, kad visi švyturiai būti surinkti į vieną vietą. Ir nors šis darbas sudėtingas, autorius sugebėjo tiksliai nupiešti objektus, kurie visada buvo svarbūs jūrinėms valstybėms.

"Po ilgos analizės piešimas pasirodė esanti vienintelė priemonė perteikti švyturių autentiką", - sakė jis.

Anot A. Jurkšto, galutinis projekto tikslas - Baltijos jūros švyturių enciklopedija, kuri turėtų pasirodyti po 3-4 metų: "Dabar suprantu, kad vieno tomo neužteks. Dvejose enciklopedijose galėsiu sutalpinti daugiau informacijos."

Parodoje - 500 rytinės pakrantės švyturių, septyni iš jų priklauso Lietuvai: Nidos, Šventosios, Juodkrantės, Pervalkos, Ventės rago, Uostadvario bei seniausias Klaipėdos švyturys. Autorius atskleidė, kad, nors parodos pavadinimas siejamas su 500 švyturių, piešinių yra kur kas daugiau. Vien tik Klaipėdos švyturiui skirti keturi piešiniai, mat jis kelis kartus buvo perstatytas ir keitėsi jo forma.

Autorius aistrą švyturiams pajuto 1998 m., kai įkūrė įmonę "Jūros užeiga" ir pradėjo kolekcionuoti švyturių modelius, vėliau - atvirukus, pašto ženklus, monetas bei knygas. Mėgstamiausias ir gražiausias švyturys autoriui - Estijos Tahkunas.