Sena legenda byloja, kad išvyti iš Rojaus sodo, Adomas ir Ieva manė, jog žiema niekada nesibaigs, tačiau pražydę balti žiedeliai jiems padovanojo viltį...
Priežiūra
Snieguolės mėgsta pusiau šešėlį ir nėra reiklios dirvai. Jos metų metus auga vienoje vietoje nepersodintos.
Dvi sąlygos gražiam žydėjimui: pakankama drėgmė žiedų formavimosi periodu ir bent keletas valandų šviesos kasdien.
Dar vienas patarimas: po žydėjimo lapų nenupjaukite, jie turi sutrešti patys.
Jeigu norite persodinti (šiaip snieguolės to nemėgsta), darykite tai joms peržydėjus, kartu su žemės gumulu, neištraukę svogūnėlių iš grunto ir neatskirdami jų vieno nuo kito.
Sodinkite svogūnėlius į 5 cm gylį. Tinkama vieta - po šešėlį metančiais plačialapiais augalais, šalia daugiamečių gėlių.
Jeigu sėsite sėklas, žydėjimo sulauksite tik po 4-5 metų.
Pasimerkę snieguolių namuose į vazą, nepamirškite periodiškai pridėti ledo. Laikykite šešėlyje.
LEGENDOS
Kartą piktoji karalienė Žiema nutarė viešpatauti žemėje visą laiką. Visos gėlės labai išsigando tokio sprendimo, išskyrus snieguolytes: jos iškišo galveles iš sniego ir pašaukė Saulę. Išvydusi nuostabaus grožio žiedus, Saulė ėmė juoktis, ir ištirpo Žiemos kerai, žemė sušilo - atėjo pavasaris.
Kai Dievas išvijo iš Rojaus pirmuosius žmones, žemėje buvo šalta žiema. Ieva labai sušalo ir pravirko. Jos ašaros virto snieguolėmis - Vilties simboliu.
Senų senovėje gyveno brolis ir sesuo. Jie buvo našlaičiai. Gyveno mažame namelyje pamiškėje. Kai brolio nebuvo namie, sesuo išėjo į mišką. Čia ją pamatė nelabasis ir nutarė pagrobti. Mergaitė verkė, jos ašaros krito į sniegą, tirpo ir virto gėlėmis. Pagal gėlių paliktus pėdsakus brolis rado sesę ir išgelbėjo.
Rašyti komentarą