Kodėl bijome vandens?

Beribė vandenyno erdvė ir gelmė žadina panašius jausmus netgi profesionaliems sportininkams, tikina prancūzų akvaterapeutė Catherine Bouquet-Proteau. Tad maudymosi malonumą visada lydi pagrindinė mūsų baimė: simboline prasme plaukiojimas primena sklandymą virš bedugnės, tarp būties ir nebūties.

Baimės anatomija

Vandenį mes vadiname gyvenimo lopšiu: pirmieji gyvi organizmai Žemėje gimė vandenyne. Kiekvienam iš mūsų pirmasis lopšys, primenantis gyvybę teikiantį okeaną, buvo motinos įsčios: devynis mėnesius iki gimimo žmogus praleidžia jį saugančiuose vaisiaus vandenyse. Jo gyvenimas priklauso nuo fizinės ir psichinės motinos būklės, nuo to, kaip ji išgyvena savo nėštumą.

Jausmai, kuriuos patiria motina, lieka vaiko kūno atmintyje ir prabunda atsiradus kontaktui su vandeniu. Todėl vieni lekia į krantą vos po kelių minučių jausdamiesi lyg nesavi, o kiti su malonumu plaukioja ir patiria džiaugsmingas emocijas, kurias nėštumo metu jiems perdavė laiminga mama, teigia C. Bouquet-Proteau.

Kai kuriems žmonėms baugu panardinti galvą po vandeniu ir liestis prie vandens augalų. Anot terapeutės, taip yra nesąmoningai slopinami "prisiminimai" apie savo kilmę.

Pagal psichoanalitiko Sandoro Ferenczio hipotezę, motinos pilve kūdikis prisimena savo "tolimas vandenyno šaknis". Todėl prisiliesti su savo "protėviais", žuvimis, simboliškai reikštų žingsnį atgal evoliucijos atžvilgiu. Palikti sausumą reiškia atsisakyti mokėjimo vaikščioti.

Kaip išmokti plaukti

Iki šiol kartais patariama bijantį vandens žmogų tiesiog įmesti į vandenį. Tai absoliučiai neteisingas tvirtinimas, teigia specialistai.

Kai nemokantis plaukti žmogus įmetamas į vandenį, jis atsiduria jo smegenims neįprastoje situacijoje, kuri kelia mirties pavojų. Žmogus atiduoda visas jėgas, kad išlaikytų kūną virš vandens, ir jas išeikvoja per kelias minutes. Tai gali baigtis tragiškai.

Kad nebijotum vandems, reikia išmokti plaukti. Kita vertus, kad išmoktum plaukti, turi... nebijoti vandens.

Kas žinotina norint įveikti vandens baimę

1. Iš tiesų žmogus bijo ne vandens. Jis bijo mirties (nuskęsti). Ši baimė yra natūrali, reikalinga ir sauganti.

2. Kad nebijotume nuskęsti, turime išmokti plaukti. Plaukti gali kiekvienas: bet kuris žmogus sugeba judėti ir būdamas horizantalios padėties. Tai tik technikos ir valios klausimas. Visiškai normalu, jeigu tai užtrunka ir keletą mėnesių.

3. Kai mokotės plaukti, nekelkite sau nerealių uždavinių. Pirmasis tikslas - išmokti plaukti "šuniuku" (laikytis ant vandens ir judėti pirmyn).

4. Įveikti gelmės baimę padeda treniruotės, kurių metu galva panardinama į vandenį ir atsimerkiama.

5. Kuo jaunesnis žmogus, tuo greičiau ir lengviau jis įveiks baimę ir išmoks plaukti.

Vanduo gydo, valo, ramina
Ne tik vandens procedūros mus gaivina ir gydo: vien žiūrėjimas į vandens peizažą prilygsta meditacijai. Neurobiologai iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, vadovaujami Michaelio Hunterio, skenavo tiriamų žmonių smegenų aktyvumą tada, kai jie stebėjo ramią jūrą, ir tada, kai žiūrėjo į pilną automobilių gatvę. Tyrimo rezultatai parodė, kad antruoju atveju buvo pažeista atskirų smegenų sričių sąveika, o jūros peizažas sinchronizavo jų aktyvumą. Išvada: jūros vaizdas veikia mūsų smegenis kaip meditacija. ("NeuroImage")

se17. VANDUO - tai ne tik fizinė substancija, bet ir tam tikra mūsų pasaulėjautos riba, už kurios prasideda kitas pasaulis. se17-1. BAIMĖ. Nėra tokio dalyko kaip "vandens baimė". Iš tiesų žmogus bijo ne vandens. Jis bijo mirties. JEIGU TILPS:

5 faktai apie vandenį

1. UNESCO duomenimis, švariausias vanduo yra Suomijoje.

2. Tyrimais įrodyta: ledas greičiau gaunamas iš karšto vandens. Kodėl karštas užšąla greičiau, atsakymas nežinomas.

3. Jeigu žmogus praranda 2 proc. (nuo savo kūno masės) vandens, jis jaučia troškulį. Jeigu 10 proc. - prasideda haliucinacijos. 20 proc. - miršta.

4. Vanduo padeda atsikratyti antsvorio. Pirma: atsisakius saldžių gėrimų smarkiai sumažėja bendras raciono kaloringumas. Antra: atsigėrus vandens (priešingai nei kavos ar arbatos) mažiau norisi saldumynų.

5. Jūros vanduo - gana maistinga substancija. 1 kubiniame centimetre yra 1,5 g baltymų ir kitų medžiagų. Mokslininkai teigia, kad vien Atlanto vandenynas pagal maistingumą prilygsta 20 tūkst. derlių, gaunamų per metus visoje sausumoje.