Kas vyksta Morfėjaus karalystėje

Maždaug trečdalį gyvenimo pramiegame. Kas tuo metu vyksta organizme?

Iki šiol yra nesuprantama, kodėl žmogus ima ir užmiega. Juk eilinės dienos pabaigoje jis nebūna tiek nuvargęs, kad iškart „išsijungtų“. O ir informacijos iš aplinkinio pasaulio srautas nenutrūksta. Švedų mokslininkai mano, kad užmiegama „įsijungus kai kuriems smegenų centrams, kurie dienos metu ilsisi“. O Amerikos specialistai pastebėjo, kad didelės reikšmės turi dienos šviesos trūkumas: mūsų biologinis laikrodis „persukamas“ į nakties laiką gaminantis melatoninui, miego hormonui. Mitybos specialistai mano, kad pagrindinė miego priežastis - per dieną organizme susikaupę kai kurie medžiagų apykaitos produktai. Yra duomenų, kad užmiegame smegenyse išsiskiriant specialiems miego baltymams. Kitaip tariant, kol kas tiksli priežastis nėra žinoma. O gal priežasčių yra keletas, ir užmigimo mechanizmas yra toks sudėtingas, kad mes dar nesugebame jo suprasti.

Greitas ir lėtas

Miegant organizmas pradeda dirbti visiškai kitokiu režimu. Lėtojo miego fazėje, kuri užima 75-85 viso nakties poilsio laiko, sulėtėja širdies darbas, rečiau kvėpuojama, sumažėja virškinimo sistemos aktyvumas, krenta kūno temperatūra. Greitojo miego fazėje viskas atvirkščiai - dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis, vyrams pasireiškia erekcija. Kai kurie mokslininkai mano, kad tuo metu smegenys apdoroja dieną gautąją informaciją. „Duomenys“ paskirstomi pagal svarbą, priimami kai kurie svarbūs sprendimai. Medikai seniai pastebėjo teigiamą miego poveikį. Kol miegame, organizme išsiskiria ypatingos medžiagos, sukeliančios pasitenkinimo jausmą ir slopinančios nerimą. Štai kodėl mūsų būgštavimai ir baimės išaušus rytui atrodo ne tokie dideli.

Sapnų karalystė

Psichoanalizės kūrėjas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud) tvirtino, kad miegas - tai laikas, kai žmogus nebesąveikauja su išoriniu pasauliu ir pradeda bendrauti su vidiniu pasauliu, su savo pasąmone. Kai žmogus užmiega, jo valia sustiprina minčių kontrolę, atsiranda visiškai ypatingo tipo mąstymas. Būtent todėl sapnuojame fantastiškus vaizdus, iškreiptas ir viena su kita nesusijusias scenas, kuriose laikas bėga ne taip, kaip tikrovėje. Fiziologai ilgai manė, kad žmogus sapnuoja tik greitojo miego fazėje, bet šiandien yra aišku, kad sapnuojama ir lėtojo miego fazėje. Užmigus pradedama sapnuoti maždaug po pusantros valandos, sapnai užima 15-20 proc. viso miego. Kiekvienas sapnas trunka kelias minutes, nors mums atrodo, kad gerokai ilgiau. Daug kas tikina, kad niekada nesapnuoja. Iš tiesų jie tiesiog pamiršta viską, ką naktį regėjo. Tai patvirtina encefalogramos, užrašytos miegant. Per visą istoriją tik vienam Izraelio karo ligoninės pacientui atlikti tyrimai neparodė, kad jis sapnuoja. Tas žmogus prieš tai buvo sužeistas į galvą.

Pasąmonės žaidimai

Psichoanalitikai seniai atkreipė dėmesį į tai, kad sapnai - tai būdas išspręsti tam tikras psichologines problemas. Žmogus nerealiomis sąlygomis „repetuoja“ kritines situacijas ir randa jį tenkinančią ir psichikos netraumuojančią išeitį. Ir net jei tikrovėje jam kartais tenka susitaikyti su kitokiu sprendimu, jis duoda valią emocijoms sapne. Galbūt būtent todėl vyrai sapnuose būna daug agresyvesni negu gyvenime, o moterys - seksualesnės.

Sapne ieškoma ypač vykusių sprendimų, nes mąstymo proceso neapsunkina šablonai, kuriuos žmogui primeta auklėjimas, lavinimas, autoritetai. Tuo galima paaiškinti faktą, kad keletas didžių atradimų buvo padaryti būtent sapnuojant. Pavyzdžiui, Dmitrijus Mendelejevas sapne pamatė savąją periodinę elementų lentelę. Šią miego ypatybę buvo bandoma tikslingai panaudoti. Pavyzdžiui, prieš trisdešimt metų atsirado nauja srovė - mokymas miegant, kuris buvo laikomas labai perspektyviu. Tačiau metodika lūkesčių nepateisino. Nors informacija ir įsimenama, smegenys nesugeba jos atitinkamai organizuoti, vadinasi, ir taikyti praktikoje. Taigi tenka mokytis „kaip senovėje“ - būdraujant. Bet norint blaiviai protauti ir gerai jaustis, būtina išsimiegoti.

Įdomu

1983 m. gruodį Anglijoje vieną Portsmuto gyventoją pusę keturių ryto pažadino telefono skambutis. Skambino jo penkiolikos metų sūnus, netikėtai prabudęs Sauthemptone, šeimos automobilyje, vien su pižama sėdėdamas prie vairo. Pasirodo, vaikinukas miegodamas nusileido į garažą, užvedė mašiną ir neprabusdamas be nuotykių nuvažiavo beveik 45 kilometrus.

Prancūzas lyno akrobatas Anri Rošatenas galėdavo ant lyno miegoti. 1973 m. jis pusę metų gyveno ant vielos, ištemptos 25 m aukštyje virš automobilių stovėjimo aikštelės Sent Etjeno mieste, o miegojo medinėje lovoje, dugnu pritvirtintoje prie lyno. Jo encefalograma parodė, kad jis išties miegodavo, net tomis naktimis, kai siautėdavo audra arba pūsdavo stiprus vėjas.

Ilgiausias sapnas truko tris valandas ir aštuonias minutes. Jis buvo užregistruotas 1994 m., darant encefalogramą pacientui, kuris gydėsi Sietlo miego sutrikimų centre. Šis atvejis buvo įtrauktas į Gineso rekordų knygą. Apie šio „ilgo metražo“ sapno turinį nieko nežinoma.

Netikėtai išsigandę, vietiniai iš Balio salos užmiega, kaip tai būdinga kai kuriems vabzdžiams.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“