TV žvaigždės užsikrėtė sporto virusu

Jodinėjimas - ir kūnui, ir sielai

Buvusią televizijos laidų vedėją Aistę Paškevičiūtę jau kelerius metus galima išvysti laisvalaikį leidžiančią žirgyne. Mergina prisipažįsta, kad nuo vaikystės turėjo dvi svajones - šokti ir jodinėti. "Prie žirgų nuo pat mažens mane traukė taip pat kaip ir prie saldumynų parduotuvėje. Visada sakydavau, kad jei nešokčiau, jodinėčiau. Kai baigiau šokti, ėmiau jodinėti", - pasakojo Aistė. Tiesa, užsiimti profesionaliu jodinėjimu buvo jau vėloka, be to, kita linkme pasisukęs gyvenimas neleido to daryti, bet mergina jodinėjimą pasirinko kaip malonų laisvalaikio praleidimo būdą.

"Prieš pradėdama nieko nesitikėjau. Sakiau, kad priimsiu bet kokius iššūkius, bet kokias pamokas ir sunkumus, todėl nusivylimų nebuvo", - pasakojo Aistė. Laimei, jokių didelių traumų kol kas patirti neteko, nors mergina pamena, kaip kartą iškrito iš balno. "Tai buvo mano pačios kaltė. Labiau išgąsdinau aplinkinius, negu pati nukentėjau, bet po to teko ilgą laiką aplenkti žirgyną, nes vyravo tokia vidinė baimė", - prisimena Aistė.

Dabar televizijos laidų vedėja stengiasi jodinėti kuo dažniau, nors oras ir laiko stoka riboja. Anot Aistės, jodinėjimas nėra labai brangus užsiėmimas, ypač jei jodinėji savo malonumui. "Jei nori sportuoti profesionaliai, jodinėjimas yra brangus, bet aš joju nesportiniais žirgais miškuose, o tai yra visai kas kita. Tiems arkliukams visai nesvarbu, ar mano batai ir kelnės yra profesionalių jojikų, ar ne. Apsirengi, kaip patogu, ir tiek, susimoki tik už patį jojimo laiką", - sakė A.Paškevičiūtė. Apie savo žirgyną mergina nesvajoja, bet prisipažino, kad kada nors norėtų turėti savo žirgą.

Paklausta, ar jodinėjimas galėtų padėti toms, kurios nori palaikyti dailią figūrą, Aistė sakė, kad tam reikėtų jodinėti daug dažniau. "Aš ieškojau sąnariams palankaus sporto, tad kojoms šis užsiėmimas nekenkia, bent jau mėgėjiškas. Nors pamenu, kad po pirmo jojimo buvo sunkoka paeiti", - šypsojosi mergina. Tačiau labiau ją žavi ne galimybė palaikyti dailias kūno linijas, o harmonija tarp kūno ir dvasios. "Išjoji į mišką su gyvūnu, mokaisi jį valdyti, suprasti, giliniesi į save. Matyt, panašiai jaučiasi vyrai, atsisėdę ant motociklo. Man jodinėjimas yra toks sportas, kuris lavina ir kūną, ir protą", - tvirtino Aistė.

Tenisas tapo mada

LNK žinių vedėja Lina Kairytė dar būdama pirmoje klasėje susidomėjo tenisu. Nors Lietuvoje tuo metu šios sporto šakos infrastruktūra nebuvo labai gerai išplėtota, o ir teniso aikštynų Linos gimtajame Panevėžyje nebuvo per daugiausiai, mergina nesitenkino vien mėgėjų žaidimu. "Žaidžiau gana profesionaliai, dalyvaudavau varžybose. Tai nebuvo tik laisvalaikio praleidimo būdas. Vėliau mokslai ir teniso infrastruktūros trūkumas turėjo įtakos tam, kad nesiryžau siekti ko nors daugiau", - pasakojo Lina.

Dabar tenisą LNK žinių vedėja žaidžia bent kartą per savaitę. Paklausta, ar jis padeda palaikyti liekną figūrą, Lina juokėsi, kad tenisas kūną padaro asimetrišką. "Galiu pajuokauti, kad teniso žaidėjų viena ranka yra didesnė, kita - mažesnė, tad nežinau, ar tai labai padeda figūrai. Jei rimtai, užsiimant tenisu dirba visi raumenys - tiek viršutinė, tiek apatinė kūno dalys, tiek smegenys", - sakė L.Kairytė.

Tenisą ji mėgsta ne tik žaisti, bet ir stebėti svarbiausius jo čempionatus. Mergina atkreipia dėmesį, kad jau kokius 5 metus ši sporto šaka tapo tam tikra mada Lietuvoje, todėl, anot jos, nieko keisto, kad kainos yra užkeltos. "Bet vasarą galima rasti, kur pažaisti pigiau, ypač jei nežaidi su treneriu", - teigė L.Kairytė.

Bėgimas - geriausias antidepresantas

Profesionali bėgikė, TV3 sporto žinių vedėja Vlada Musvydaitė-Baranauskienė be sporto neįsivaizduoja savo gyvenimo. "Mano tėvai bėgikai, mama - Ukrainos 100 metrų čempionė, tėtis bėgiojo 800 metrų. Jie dar mums su broliu negimus žinojo, kad būsime bėgikais", - šypsojosi moteris. Nors vaikystėje ji žaidė ir tinklinį, ir krepšinį, bėgimas paėmė viršų. Dabar sporto žinių vedėja prisipažįsta iš pradžių bėgimu nesižavėjusi. "Nemanau, kad kuriai nors mergaitei ketvirtoje klasėje gali patikti alkanai po pamokų bėgioti. Geriau sėdėti ir serialus žiūrėti. Aš tokios galimybės neturėjau. Augau stadione arba sporto salėje", - vaikystės prisiminimais dalijosi V.Musvydaitė-Baranauskienė.

Būdama aštuntoje klasėje ji pajuto pirmuosius sunkaus triūso vaisius. "Pradėjau užiminėti pirmas vietas. Pergalės jausmas kompensuodavo tuos vargus. Be to, pamačiau, kad esu pranašesnė už bendraamžius. Prasidėjo paauglystė, klasės draugės storėjo, o aš išlaikiau ne tik geras formas, bet ir energiją, nuotaiką. Džiaugiuosi, kad tėvai buvo užsispyrę ir manęs nepaleido", - pasakojo moteris. Anot jos, būtent bėgiojimas davė visa tai, ką ji dabar turi. "Tai puikiausias antidepresantas. Ugdo valią. Žinai, kad jei pradėjai, reikia pabaigti", - bėgiojimo pranašumus vardijo V. Musvydaitė-Baranauskienė.

Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje žmonės po truputį pradeda suprasti, jog sportas yra svarbus gyvenimo aspektas. "Europa tą seniausiai suprato. Jau užtenka kišti į save tuos greitojo maisto produktus, geriau pabėgioti. Reikia į save investuoti. Tuo labiau kad bėgiojimas nieko nekainuoja", - sakė sporto žinių vedėja.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"