Tikras skausmas pramuša ekranus

"Kai pasaulyje vyksta tokie dalykai, pergalės ir pralaimėjimai nebėra tokie svarbūs. Mūsų pasirodymo tikslas - ne komisijos dešimtukai ar žiūrovų įvertinimas, o vertinimas to, ką mes turime: savo balsus, nuostabią dainą ir šią jaudulio akimirką. Ji galbūt mūsų draugus ten Japonijoje ir čia Lietuvoje privers bent truputį primiršti skaudžius išgyvenimus", - prieš vakarykštį pasirodymą TV3 "Chorų karuose" kalbėjo Vilniaus tarptautinio Sidabrinio choro generolas Stanislovas Stavickis-Stano. Kolektyvas, kurio gretose, be lietuvių, yra ir marokietis, prancūzas, totorė, latvė, lenkė ir naujazelandietė, žemės drebėjimo sukrėstai šaliai japonų kalba sudainavo jų liaudies dainą "Sakura". Pirmiausiai jie savo pasirodymą skyrė vieno choristo, ilgai gyvenusio Japonijoje, bičiuliams, kurie internetu tapo "Chorų karų" gerbėjais.

Telšių Smaragdinis choras su klaipėdiečiu generolu Deivydu Zvonkumi tą vakarą irgi nelinksmino smagiais hitais ir pokštais. Jis atliko minorinę dainą. "Japonijos įvykiai - labai jautri tema ir ją liesti turime ypač pagarbiai. Bijočiau, jei kas nors nesuprasdamas ar piktybiškai apkaltintų spekuliacija", - sako D. Zvonkus.

Muzikantą būtų sunku pavadinti bailiu, nes jis iš šou rengėjų projekto pradžioje sulaukė netikėto pasiūlymo vesti paskui save ne didmiesčio Klaipėdos, o provincijos chorą. Telšių krašte yra tiesiog fiziškai mažiau gerų dainininkų ir savo choro palaikymo komandos aistruolių. D. Zvonkui, kaip ir išlepinto ir gana pasyvaus Vilniaus generolui Stano, "Chorų karai" tapo tikru iššūkiu ir nelengvu išbandymu. Tačiau už tikras ir nuoširdžias pastangas būna atlyginta.

Gyvenimas įneša savo netikėtas pataisas net į pačių sumaniausių prodiuserių sumanymus. Taip nutiko ir dar vienam Vakarų Lietuvos Tauragės Ugniniam chorui. Jo generolas Liudas Mikalauskas vasario viduryje jau repetavo priedainį "Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki", kai likus kelioms dienoms iki tiesioginio eterio mirė dainos teksto autorius, rašytojas Justinas Marcinkevičius. Net didžiausius skeptikus sutelkusi Lietuvos netektis daugeliui kasdien vykstančių dalykų tada suteikė naują prasmę. Tokią, kuri visada nustelbia visagalius reitingus, išpūstą konkursų azartą, svaiginantį žaibišką populiarumą, saldžiarūgštes ašaras ir aistras, nes yra tikra ir nesuvaidinta.