Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas: būtina tobulinti teisinę bazę

Anot jo, kol Rusijos informaciniai kanalai yra registruoti Europos Sąjungos šalyse, taip pat laisvai matomi internetu ir per palydovinę televiziją, komisijos galios yra ribotos.

"Yra labai rimta problema - internetas, galima sakyti, yra visagalis, ir jo riboti ar įvesti kažkokių draudimų nelabai yra tokių norų ir galimybių. Komisija turi pasielgti taip, kokios yra mūsų galios, kas yra numatyta įstatymuose, kokios teisės ir pareigos yra komisijai suteiktos. (...) Ta situacija ir faktai, kuriuos mes registravome, kuriems mes priėmėme sprendimą, yra nauji ir mums irgi, kaip komisijai, yra iššūkis priimant sprendimus. Žiūrint į teisinę bazę matyti, kad iš tikrųjų ją reikia tobulinti ir gerinti, atsižvelgiant į nūdienos situaciją", - pripažįsta E. Vaitekūnas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, valstybė neturi galimybių daryti įtaką užsienyje registruotiems, tačiau Lietuvoje paslaugas teikiantiems retransliuotojams. Pavyzdžiui, Estijoje registruota kompanija VIASAT ignoravo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimus dėl tam tikrų televizijos kanalų transliavimo ribojimų.

"VIASAT problema yra labai rimta, ir mes kelis kartus buvome susitikę su jų vadovu. (...) Jie supranta vienintelį dalyką - yra žodžio laisvė ir mano, kad nieko nepažeidžia, tuo labiau kad mums galimybės yra kokios? Galime surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolą, išrašyti 500 litų baudą, jeigu pirmą kartą - 250 litų. VIASAT gali kiekvieną dieną tokias baudas mokėti. Situacija yra tokia, kad turime sutvarkyti teisinę bazę. Džiaugiuosi, kad politikai jau sprendžia tuos klausimus, ir manau, kad bus išspręsta", - sako E. Vaitekūnas.

Radijo ir televizijos komisijos pirmininko teigimu, šiuo metu rengiamose įstatymo pataisose numatoma retransliuotoju pripažinti visas Lietuvoje paslaugas teikiančias bendroves, nesvarbu kur jos yra registruotos.

"Žinoma, yra tokių nuomonių, kad žmonės yra supratingi, patys gali atsirinkti, kur tiesa, kur melas. Arba tai, kad draudimai ir ribojimai yra žodžio laisvės, demokratijos pažeidimai. Tokius argumentus daugiau girdime iš užsienio šalių atstovų, kuriems galbūt nėra labai suprantama (situacija - ELTA)", - teigia Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas.

Būtent atkreipti kitų ES šalių dėmesį ir supažindinti su jiems mažai žinoma ir suprantama Baltijos šalių specifika yra vienas iš Lietuvos uždavinių Europos Sąjungoje, tvirtina Audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Laimonas Ubavičius.

"Galima būtų konstatuoti, kad problemos dėl propagandos ir kryptingos informacijos perteikimo yra būdingos tik Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. Kolegoms iš ES tenka daug aiškinti, kokios pas mus yra problemos, nes bendras europinis kontekstas yra daugiau orientuotas į diskusijas apie pagrindinius ES prioritetus: darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą. Bandome pabrėžti, kad neturime pamiršti ir pamatinių principų, tokių kaip viešojo intereso apsauga ar nacionalinio saugumo dalykai", - sako L. Ubavičius.

Anot jo, Europos Komisija kitąmet numato dabar galiojančios direktyvos įvertinimą, po kurios priims sprendimą ar teiks naują teisėkūros siūlymą. Kai kurios bendrijos valstybės yra linkusios siūlyti keisti dabar galiojantį principą, pagal kurį užsienyje registruotiems paslaugų teikėjams negalioja tos šalies, į kurią nukreipiamos jų paslaugas, jurisdikcija.

Seime trečiadienį rengiama konferencija "Televizija ir radijas: šiandienos iššūkiai", kurioje dalyvauja per 20 ekspertų iš Lietuvos ir užsienio šalių.