Martynas Starkus: paskui svajonę - su automobiliu ir kamera

"Ne tik svajoti apie tolimus kraštus, bet ir aplankyti juos gali kiekvienas", - įsitikinęs Lietuvos televizijos (LTV) laidų vedėjas ir prodiuseris, dokumentinių kelionių filmų "Afrika.Lt", "Šilko kelias", "Tuk tuk Indija" režisierius Martynas Starkus.

Kaip kilo idėja keliauti tokiais egzotiškais ir ekstremaliais maršrutais? 

Viskas prasidėjo 2006-aisiais Afrikoje. Projektas "Afrika.Lt", kuris nuo šio trečiadienio bus jau antrą kartą rodomas per LTV, gimė kaip alternatyva garsiajam raliui Paryžius-Dakaras. Norėjome parodyti, kad 20 metų senumo automobiliu irgi galima įveikti Sacharą. Kadangi į kelionę leidomės su muzikantu Viktoru Diawara, kitas kelionės tikslas buvo aplankyti Malyje gyvenančius jo tėvus. Taip pat norėjome Juodajame žemyne surasti čia gyvenančių lietuvių.

Po to buvo kelionės Šilko keliu, po Indiją. Kaip pasirenkate ir sudarote maršrutus?

Keliaujame į tas vietas, kurias aplankyti svajojame, tačiau kelionių agentūrų siūlomi maršrutai kainuoja labai brangiai ir niekada neatskleidžia tokios realybės, kokią patirsi keliaudamas savarankiškai.

Maršrutus sudarinėjame patys. Ilgai ir kruopščiai nagrinėjame žemėlapius, renkame informaciją. Prieš kelionę susidarome 5-6 maršrutus. Svarbiausi jų kriterijai - laikas, atstumai, lankytini objektai, ten gyvenantys lietuviai.

Kodėl keliaujate būtent senais automobiliais, o ne, tarkim, motociklais ar viešuoju transportu?

Galbūt keliautume laivais, jei tai būtų įmanoma. Automobilis - optimaliausia, patogiausia transporto priemonė, norint įveikti tokius didelius atstumus. Indijoje norėjome keliauti vietiniu transportu - autorikša, tačiau nepavyko.

Koks jūsų filmų tikslas?

O kokia gyvenimo prasmė? Šie filmai - tai būdas parodyti, kad galima pasiekti savo svajonę, aplankyti tolimus kraštus. Tik reikia drąsos, kantrybės, geranoriškumo, tolerancijos kitai kultūrai ir truputį avantiūrizmo.

Kas paliko giliausią įspūdį šiose kelionėse?

Žmonės. Pasaulį mes pažįstame ne per pastatus, o per žmones. Kitos kultūros pažinimas atveria pasaulį, ugdo pagarbą kitaip mąstančiajam. Tai labai įdomu - suvokti, kad tuos pačius dalykus kitame krašte gyvenantys žmonės priima visai kitaip.

Pastarąjį mėnesį daugelis žiūrovų įdėmiai sekė filmą "Tuk tuk Indija". Kas į jį netilpo, ką palikote už kadro?

Pritrūkome laiko ir dėmesio įvykiams Mumbajuje. Tiesa, nufilmavome nemažai medžiagos po teroro atakos - pokalbių su vietiniais įvykių liudininkais, tačiau jie į filmą netilpo. Galbūt iš to padarysime atskirą siužetą.

Apie kelionę Šilko keliu ką tik išleidote knygą "Šilko kelias, arba 10 000 kilometrų su "Pagieža". Ar tai reiškia, kad sulauksime knygų ir apie Afriką bei Indiją?

Kol kas to neplanuoju. Knyga apie Šilko kelią išėjo natūraliai. Pačios kelionės metu nuolat rašiau dienoraštį. Vėliau leidykla pasiūlė išleisti knygą. Dienoraščio griaučius apauginau mėsa, ir išėjo knyga.

Galbūt kelionės jau tapo jūsų gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu? Ką veikiate šiuo metu?

Oi, ne! Būtų gerai, tačiau tai, kas artima širdžiai, dažniausiai pelno neatneša. Šios kelionės man buvo darbas, suderintas su malonumu. Manau, kad televizijos filmai apie jas todėl ir pavyko, kad nesiekėme iš jų uždirbti.

Televizijoje nuolat dirbu. Šiuo metu pagrindinis mano projektas - "Trys milijonai", ruošiame dar vieną naują. Taip pat yra daug kasdienių darbų už kadro.

Sakėte, jog kelionės - tai jūsų svajonės. Apie ką svajojate šiuo metu, kokius naujus maršrutus planuojate?

Dabar svajoju apie skanią vakarienę, - juokiasi. - Bet nuolat planuojame ir naujus maršrutus...

Jurga PETRONYTĖ