LRT buvo visų, tapo savų

Įvairios žmogaus teisių bei kitos visuomeninės organizacijos ir joms nepriklausantys iškilūs Lietuvos visuomenės veikėjai viešai kreipėsi į šalies prezidentę, Seimą, LRT komisiją bei LRT tarybą dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų. Pasak iniciatyvinės grupės, LRT nesilaiko nešališkumo principo, palaiko tam tikras interesų grupes ir neužtikrina nuomonių įvairovės. Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ prasidėjus pavasario sesijai LRT tarybos vadovą kvies į plenarinį posėdį pasiaiškinti, kodėl leista visuomeninį transliuotoją privatizuoti.

Priedermė - visiškai priešinga

Minėtame kreipimesi, kurį pasirašė įvairios nevyriausybinės organizacijos, filosofas Krescencijus Stoškus, medicinos mokslų daktaras prof. Alvydas Pauliukevičius, akademikas prof. Antanas Buračas bei kiti žinomi žmonės ir kurį vakar pristatė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovas dr. Romualdas Povilaitis, konstatuojama, kad Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta ne tik žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti. Konstatuojama, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

„Ypač kelia nerimą, kad teisę laisvai reikšti įsitikinimus riboja mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas - LRT, kurio priedermė stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą yra įtvirtinta įstatymu. LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, programose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės“, - kreipimąsi citavo R.Povilaitis.

Informacijos dozavimas

Tačiau, pasak jo, akivaizdu, kad nacionalinis transliuotojas nesilaiko minėtų nuostatų.

Besikreipiantiesiems didžiulę nuostabą bei pasipiktinimą kelia tai, kad LRT net „nepastebėjo“ 2016 m. sausio 9 d. vykusio Vilniaus forumo - konferencijos „Inteligentijos vaidmuo Lietuvai iškilusių grėsmių akivaizdoje“.

Anot R.Povilaičio bei kitų besikreipiančiųjų, žodžio laisvę ribojantis LRT elgesys pasireiškia daugeliu atvejų. Į diskusijas kviečiami tik tie pašnekovai, kurių pozicija sutampa su LRT vadovybės pozicija arba geriausiu atveju pakviečiamas bent vienas priešingai mąstantis, tačiau tada jam reikia diskutuoti su trimis ar keturiais oponentais ir, savaime aišku, nepatogi nuomonė dėstoma keliskart trumpesnį laiką. Pasak R.Povilaičio, oponentų nuomonė buvo blokuojama ir diskusijose dėl nelietuviškų rašmenų įteisinimo, diskutuojant dėl būtinybės pažaboti greitųjų kreditų bendrovių neatsakingumą, stumiant idėją, kad Darbo kodeksą būtina liberalizuoti, ir t.t.

Kvies ant kilimo

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sakė, kad nepastebėti, jog LRT pliuralizmo nėra, neįmanoma.

„Be abejonės, kviesime į Seimą LRT tarybos pirmininką ir tarybos narius. Nes jie privalo ne tik nustatyti gaires bei tikslus, bet ir kontroliuoti, kaip tų tikslų laikomasi. Netikiu, kad jie nemato, jog nacionalinis transliuotojas yra visiškai subjektyvus. Paminėti pavyzdžiai buvo labiau nei akivaizdūs“, - akcentavo P.Gražulis.

Anot jo, Lietuvoje laisva, nereguliuojama žiniasklaida yra reguliuojama.

„Kyla klausimas, kas Lietuvoje reguliuoja nereguliuojamą žiniasklaidą. Sovietiniais laikais visiems viskas buvo aišku - Centro komitetas. Demokratinėje valstybėje net negalime žinoti, kas reguliuoja. Ar daugiau demokratijos yra, kai nežinome, kas reguliuoja žiniasklaidą?“ - retoriškai klausė P.Gražulis.

Vienintelė „nauda“ - didesnės išlaidos

Parlamentaras prof. Povilas Gylys priminė, kad buvo pakeistas įstatymas ir nuspręsta, jog LRT turi būti išlaikomas išimtinai iš valstybės biudžeto, o vienas iš pagrindinių argumentų buvo, esą tai padės užtikrinti LRT nepriklausomumą bei nešališkumą.

„Tačiau nieko tokio neįvyko. Įvyko tik tai, kad iš biudžeto LRT išlaikyti skiriama daugiau pinigų. Susiformavo nebaudžiamumo praktika. Iš to, ką skaičiau, Austėjos Landsbergienės darželių skandalas yra korupcinis. Kada apie tai buvo skelbta per LRT? Arba ar kas buvo skelbta apie Vitą Matuzą? O apie kitų partijų žmonių net menkesnes nuodėmes trimituojama. Vadinasi, yra dengiamų žmonių ir yra tokių, kuriuos reikia pulti. Kaip ir yra nepageidaujamų žmonių. Aš esu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomikos profesorius. Turėčiau ką pasakyti, tačiau per biudžeto svarstymą nė karto nebuvau pakviestas į LRT. Vadinasi, dėl politinių pažiūrų“, - atkreipė dėmesį profesorius.

Audrius SIAURUSEVIČIUS, LRT generalinis direktorius:

„Minėto kreipimosi aš nemačiau, todėl nieko negaliu komentuoti. Kai pamatysiu, galėsiu ką nors pasakyti. Tačiau galiu pasakyti, kad šiandien gavome vienos visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos naujausius duomenis. Jie rodo, kad LRT yra objektyviausia ir patikimiausia žiniasklaidos priemonė“. Jis neslėpė, kad minėtas tyrimas, beje, buvo atliktas pačios LRT užsakymu.

Generalinis direktorius sako, kad būtent visuomenės apklausos rezultatai rodo, esą viskas su nacionaliniu transliuotoju yra gerai:

„Mums tikrai nėra nurodymų, ką kviesti į laidas ir ko nekviesti. Marginalų patys žurnalistai nekviečia. Yra bendros nuostatos, kad gatvės politikų reikėtų vengti.“

Žygintas PEČIULIS, LRT tarybos pirmininkas:

„Visų pirma noriu pasakyti, kad tarybos nariai tikrai neis į Seimą aiškintis, nes LRT taryba yra nepriklausomas organas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka. Ir eiti teisintis kokiai nors partijai į Seimą... Mes tikrai to nedarysime. Neisime ir tada, jei kvies Seimas į plenarinį posėdį, nes Seimas šiuo atveju peržengtų savo kompetencijos ribas. Juk Seimas į tarybą yra delegavęs 4 narius iš 12. Tai Seimas su tais 4 nariais gal ir gali kalbėtis. Numatyta tik tai, kad kartą per metus LRT taryba Seimui pristato savo veiklos ataskaitą. Jokių pasiaiškinimų nėra numatyta“, - Ž.Pečiulis neslėpė, kad niekam neketina atsiskaityti ar bandyti atremti rimtus priekaištus.

Pasak jo, LRT eteryje yra nuomonių įvairovė. Tą esą įrodo faktas, kad kairieji kaltina, jog jiems suteikiama per mažai progos išdėstyti savo nuomonę, dešinieji savo ruožtu esą tvirtina tą patį.

„Jei nepatenkinti yra ir vieni, ir kiti, vadinasi, tiesa yra kažkur per vidurį. Be to, noriu pasakyti, kad LRT taryba savo posėdyje yra svarsčiusi panašų klausimą. Mums buvo pateikta išsami ataskaita - ne šiaip, ką aš mačiau ar girdėjau, o išdėliota, kokie žmonės yra kviečiami į radijo ir televizijos laidas, kokie žmonės dalyvauja diskusijose. Taryba buvo įtikinta, kad LRT yra pliuralizmas, kad yra atstovaujamos įvairiausios nuomonės. LRT egzistuoja ir žodžio laisvė, ir redakcinė, žurnalisto žodžio laisvė, o LRT taryba žurnalistams negali prikišamai nurodyti, ką reikia kviesti ir ko negalima kviesti. Egzistuoja žurnalistikos principai. Žmonės kviečiami pagal kompetenciją, pagal įvykio aktualumą. Ir niekas negali nurodinėti, ką reikia kviesti. Aišku, neatmetame, kad artimoje ateityje mes vėl svarstysime pliuralizmo, įvairių nuomonių atspindėjimo klausimą. Tačiau apie tai atsiskaitysime tik visuomenei“, - dėstė Ž.Pečiulis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“