Išjunk televizorių

ON/OFF Šios rubrikos medžiaga - kritika, subjektyvi nuomonė, kur nors išgirsti, bet nepatvirtinti faktai ir, žinoma, humoras bei paskalos. Galite tuo tikėti, galite ne, galite juoktis arba verkti, galite suplėšyti arba išsikirpti.

Išjunkite televizorių. Pasižiūrėkite pro langą. Ar pastebėjote, kad sodai žydi?

Pavasaris toks gražus ir toks trumpas. Net nepajusite, kaip jį pražiopsosite, tuščiai gaišdami laiką prie televizoriaus, kuris kenkia akims, skatina nutukimą, didina nuovargį, emocinį jautrumą, pagaliau - gadina nuotaiką negatyvia informacija.

Sveika - tik 45 minutės

Akys - vienas iš didžiausius krūvius patiriančių organų: apie 80 proc. informacijos gauname per regą. Daugelis visą dieną dirbame kompiuteriu, regėjimą įtempiame vairuodami automobilį. Tad laisvą vakarą, savaitgalį leiskime akims pailsėti.

Pasak gydytojos oftamologės Jurgitos Popovienės, netiesa, jog akims nekenkia naujausios kartos LCD televizoriai. "Nesvarbu, koks televizorius, besaikis jo žiūrėjimas kenkia akims. Kenkia ne tik ekrano spalvos, mirgėjimas, bet ir ilgalaikis žvilgsnio koncentravimas. Būtent jis sukelia akių spazmus ir džiūvimą. Jeigu sugniaušite ranką ir laikysite įtempę raumenis valandą - ji nutirps. Tas pats vyksta ir su akimis, po vakaro, praleisto prie televizoriaus, kitą dieną akys bus pavargusios, lyg pripiltos smėlio.

Mirksėdamas žmogus akis nuolat drėkina. Įprastai sumirksime 8-10 kartų per minutę, o įdėmiai žiūrėdamas į televizorių žmogus gali nesumirksėti visą minutę. Be to, televizorius sukausto žmogų sėdimoje arba gulimoje pozoje, atima galimybę judėti ir būti gryname ore, kas organizmui suteikia energijos", - aiškino medikė.

Pasak J. Popovienės, maksimalus laikas, kurį suaugęs žmogus turėtų praleisti prie televizoriaus, yra 45 minutės. Po to būtina daryti pertrauką. Kuo ilgesnė pertrauka - tuo sveikesnės akys. O dar geriau kalbantį ir rodantį monstrą iš viso išjungti ir išeiti pasivaikščioti į lauką. "Akys ilsisi, kai žiūrime į tolį, į žalumą, į jūrą, į horizontą", - teigia medikė.

Daugelio pasaulio šalių okulistai tėvams rekomenduoja leisti vaikams pradėti žiūrėti televizorių tik sulaukus 3 metų. Mažyliui netgi nepatartina žaisti šalia įjungto televizoriaus. Tai irgi kenkia akims.

Klastingas fonas

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas konstatavo, kad aštuoni iš dešimties vaikų, sulaukusių šešerių metų, žiūri televizorių iki šešių valandų per dieną. Kuo mažesnis vaikas - tuo stipresni jo įspūdžiai, tuo lengviau jam įteigti vieną ar kitą dalyką, t. y. paprasčiau manipuliuoti. Patirtis, gaunama iš žiniasklaidos priemonių, tampa reikšmingesnė negu suteikiama tėvų.

Amerikos pediatrų akademija nerekomenduoja vaikams iki dvejų metų amžiaus žiūrėti televizijos, o vaikams nuo trejų metų siūlo leisti tai daryti ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną. Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad daug laiko prie televizoriaus praleidžiantys vaikai buvo labai impulsyvūs, neramūs ir sunkiai sutelkdavo dėmesį. Tyrimo duomenimis, tikimybė, kad vaikas turės dėmesio sutelkimo problemų, auga po 10 proc. su kiekviena prie televizoriaus praleista valanda.

Klaipėdietis psichiatras Aleksandras Slatvickis patvirtino, jog "kalbanti dėžė" turi neigiamos įtakos ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiesiems. "Televizorius yra dvigubas centrinės nervų sistemos dirgiklis, veikiantis ne tik garsu, bet ir vaizdu. Į šiuos dirgiklius žmogus reaguoja automatiškai, to net nesuvokdamas. Todėl nuomonė, jog televizorius, įjungtas kaip fonas, neturi poveikio, yra klaidinga", - teigia psichiatras.

A. Slatvickis prisipažino pats jau daug metų praktiškai nežiūrintis televizoriaus, nebent žinias. "Man televizoriaus žiūrėjimas yra bergždžias laiko gaišinimas. Daug didesnį malonumą man teikia gera knyga, geras muzikos įrašas, bendravimas su žmonėmis", - išsakė savo poziciją medikas, pridurdamas, jog televizorius yra pats didžiausias geros kompanijos priešas.

"Jeigu žmonės susitinka pabendrauti ir kaip foną įjungia televizorių, pastarasis nejučia pasiglemžia visų dėmesį, eteryje vykstantys dalykai tampa kalbos objektu", - kalbėjo jis.

Psichiatras pastebi, kad televizija įneša sumaišties į žmonių gyvenimą, nes per ją pateikiama labai daug prieštaringos, nepatikrintos ir neigiamos informacijos. "Televizija formuoja iškreiptą tikrovės suvokimą, gadina nuotaiką, vargina. Jos poveikis ypač žalingas vaikams, jaunimui ir jautresnės psichikos žmonėms", - tvirtino psichoterapeutas.

Inžinierius radiostezininkas Jonas Jukonis teigia, jog "gamta padovanojo žmonijai švarų, skaidrų orą, švarius vandens telkinius ir gydomąjį natūralų elektromagnetinį foną, kuri spinduliuoja tiek kosmosas, tiek ir augalinis pasaulis".

Jis susidaro iš labai silpnų elektromagnetinių virpesių, kurių dažnis sukelia visų žmogaus organizmo sistemų harmonizaciją. Televizoriui būdingos technogeninės elektromagnetinės spinduliuotės šį natūralų foną slopina. "Neseniai buvo nustatyta, kad, vaikui praleidus prie televizoriaus pusvalandį, o suaugusiajam - dvi valandas, jų kraujyje atsiranda pakitimų, būdingų kraujo ligoms", - sakė mokslininkas.

Televizija ir vaikai

Ikimokyklinukai filme matomus vaizdus laiko realiais. Jiems sunku ilgiau kaip pusvalandį išlaikyti dėmesį ir ramiai sėdėti priešais televizorių.

8-12 metų vaikai linksta į ekspresiją, kuri reiškiasi konkrečių filme matytų veiksmų mėgdžiojimu.

Maždaug nuo 10 metų vaikai pradeda domėtis pačiu filmo turiniu. Jiems labiau rūpi veiksmas, kuris turi būti dinamiškas ir įvairus. Pirmenybė teikiama vaikiškiems, nuotykiniams filmams ir detektyvams.

15-16 metų paaugliams filmo žiūrėjimą lemia keli motyvai: filmas kaip kasdienybės atspindys, per filmą pažįstamas tikrasis gyvenimas.

Vakarų šalyse atlikta tūkstančiai tyrimų, parodančių tiesioginį ryšį tarp televizijoje demonstruojamo smurto ir padidėjusio žmonių agresyvumo.

Mokslininkai nustatė

* Televizoriai spinduliuoja galingą elektromagnetinį lauką žalingą žmogaus sveikatai, kuris išlieka keletą dienų, net išjungus televizoriaus šakutę iš elektros rozetės.

* Kineskopo spinduliavimas sekina nervų sistemą, sukelia psichikos sutrikimus.

* Ilgas sėdėjimas prieš ekraną sukelia astenoneurotinius sutrikimus: sutrinka žarnyno veikla, sunkėja šlakų išsiskyrimas iš organizmo.

* Televizijos žiūrėjimas stabdo hormono melatonino gamybą. Šis hormonas turi įtakos imuninei sistemai, miego ciklui ir brendimo pradžiai. Be to, maža melatonino gamyba gali lemti DNR ląstelių mutacijas. 20-60 metų amžiaus žmonėms kiekviena prie televizoriaus praleista valanda didina Alzheimerio ligos riziką.

* Šešiamečiai Didžiojoje Britanijoje prie televizoriaus jau yra praleidę vienerius savo gyvenimo metus. Daugiau kaip pusė trimečių vaikų kambaryje turi savo televizorių.

* 1-3 metų vaikai, prie televizoriaus per dieną praleidžiantys tris valandas, gali 30 proc. dažniau turėti dėmesio sutelkimo problemų nei vaikai, daug vėliau pradėję žiūrėti televiziją.

* Vaikų, kurie labai dažnai žiūri televizorių, loginis mąstymas daug silpnesnis, o vaizduotė skurdesnė negu tų vaikų, kurie televizoriaus nežiūri.

* Rodydama smurtą, tvirkinimo, žiaurumo ar "gražaus" gyvenimo scenas televizija žadina pykčio, pavydo, godumo jausmus.

* Koviniai filmai moko nekęsti silpnojo, perša įžūlų ir familiarų bendravimą su aplinkiniais.

* "Televizinė" priklausomybė yra analogiška priklausomybei nuo narkotikų. Praėjus 5-7 dienoms be televizoriaus jo žiūrovams pasireiškia tokia pat abstinencijos reakcija, kaip vartojantiesiems heroiną. Ryškiausi jos simptomai: agresija, nerimas, depresija ir sunkumai panaudoti susidariusi laisvą laiką.

Auksą paverčia švinu

Anglijos televizijos BBC programa "Pasaulis rytoj" ("Tomorrow's World") atliko pasaulį sukrėtusį eksperimentą. Prie televizoriaus kineskopo ekrano buvo pritvirtintas aukso grynuolis. Įjungtas televizorius 2 metams buvo patalpintas izoliuotoje patalpoje.

Po dvejų metų mokslininkų komisija įėjusi į patalpą vietoj aukso grynuolio, buvusio prie kineskopo, rado švino gabalą. Elektronai, spinduliuojantys iš televizoriaus kineskopo, sukėlė aukso radioaktyvinį irimą. Žmogaus organizmo atsparumas tūkstančius kartų silpnesnis už aukso atsparumą radiaciniam poveikiui.

Jurga PETRONYTĖ