Gyvenimas be televizoriaus, arba Kaip nepriklausyti mulkių kompanijai

Laisvalaikis

"Televizorius - primityviausia ir neįdomiausia laisvalaikio praleidimo forma", - atsakė viena pažįstama, kai paklausiau, kodėl jos namuose nėra "dėžės".

Žinau, kad ji teisi, bet grįžusi namo po darbo kaskart įsijungiu "kalbančią dėžę". Gal tai - liga, priklausomybė, tačiau geriau jaučiuosi, kai kas nors pašonėje murma.

"O man nereikia televizoriaus kaip fono, - vėl rėžia pažįstamoji. - Aš ilsiuosi klausydamasi geros muzikos."

Deja, apie poilsį prie televizoriaus papasakoti jai negaliu. Grįžęs namo vyras pradeda nenuilstamą "bėgimo maratoną" per kanalus. Aš arba suirzusi tempiu antklodę ant galvos, arba griebiuosi knygos.

"Gal nusipirkti dar vieną televizorių, kad išvengčiau kivirčų su vyru?" - vėl kreipiuosi į pažįstamąją.

"Bet kodėl tu teiki pirmenybę "dėžei", o ne santykiams su šeimos nariais? Gal pasielgtum protingiau, jei ir tą vienintelį televizorių išmestum pro langą?.."

Televizorius bukina

Amerikiečių rašytojas Kurtas Vonegutas, paklaustas, ar žiūri televizorių, sakė: "Kartais. Bet nepriklausau penkiasdešimčiai procentų mulkių".

"Gyvendamas be televizoriaus, aš jaučiuosi nesužalotas, - sako 33-ejų metų gargždiškis Rolandas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. - Jei visą vakarą praleidi prie televizoriaus, miegoti eini atbukęs."

"Pritariu, - galvą linkteli ir trisdešimtmetė klaipėdietė Jurga. - Kol turėjau televizorių, grįžusi po darbo, pažiūrėdavau vieną laidą, antrą, vėliau - filmus, kol baigdavosi TV programa. Miegoti eidavau nieko nesuprasdama, ką mačiau, o ryte atsikėlusi neatsimindavau, ką vakar žiūrėjau."

Diana Rakauskaitė, Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto doktorantė, straipsnyje "Ar pasaulį matome per žiniasklaidos akinius" rašė: "Varžydamiesi dėl gausesnės publikos, dėl reitingų, televizijos prodiuseriai dažnai nuslysta į paviršutiniškumą.

Tyrimai, atlikti JAV Harvardo universitete, rodo, kad vaikų, kurie labai dažnai žiūri televizorių, loginis mąstymas daug silpnesnis, o vaizduotė skurdesnė negu tų vaikų, kurie televizoriaus nežiūri. Televizorius dažnai lemia nesėkmes moksle."

Priežastys ir statistika

D. Rakauskaitė, analizuodama televizijos įtaką žmogaus gyvenimui, teigia, jog TV - media produktas, skirtas masėms.

"Pateiksiu grubią statistiką - Lietuvoje yra apie 15 procentų visų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Televizijos darbuotojai, kad prie TV ekranų pritrauktų kuo daugiau žmonių, kurdami laidas orientuojasi į vidutinio intelekto žiūrovą. Manau, kad televizija negali pamiršti esminės žurnalistikos misijos - informuoti, šviesti, analizuoti ir suteikti pramogą."

Vilma Marciulevičiūtė, buvusi TV3 generalinė direktorė, paklausta, kodėl žmonės daug laiko praleidžia prie TV, viename interviu teigė: "Mūsų šalyje ekonominė situacija bloga, pragyvenimo lygis žemas - kitoms pramogoms nėra pinigų. Turtingesnėje visuomenėje, tarkim, Skandinavijoje, televizija - ne tokia populiari".

Šiuos V. Marciulevičiūtės žodžius patvirtina ir Klaipėdos teritorinės statistikos valdybos atsiųsti duomenys: 2003 metais Lietuvos gyventojai per parą prie TV vidutiniškai praleido 2 val. 25 min. Tuo tarpu 2000-2001 metais Norvegijos gyventojai TV ir vaizdo įrašus žiūrėjo 1 val. 57 min.

Ar galima tapti priklausomu nuo TV?

"Na, nesu kompetentinga kalbėti šiuo klausimu, bet juk yra terminas "telemanija". Televizija manipuliuoja žmogaus sąmone", - teigia VPU Socialinės komunikacijos instituto doktorantė.

Savo straipsnyje D. Rakauskaitė rašo: "Žiniasklaidos, ypač televizijos, poveikį vertinti sunku. Ji ne tik skirtingai veikia įvairius žmones, bet ir tą patį žmogų nevienodai. Paprastai skiriami: informacijos pateikimo metu pasireiškiantis (vienalaikis) poveikis, vėliau pasireiškiantis poveikis (efektas) ir ilgai išliekantis padarinys (pokyčių seka)."

Televizijos poveikio galima išvengti. Kaip?

"Neturėkite namuose televizoriaus, - trumpai pataria Rolandas, kuris jau aštuonerius metus gyvena be "dėžės". - Jei jis būtų, neturėčiau valios jo nežiūrėti. 15 minučių pertrauka prie TV man nusitęstų iki 2 valandų. Todėl panaikinau priežastį. Bet televizorių kartais žiūriu - ypač dabar, kai vyksta pasaulio futbolo čempionatas."

Vyriškis juokauja, jog paauglystėje, prie televizoriaus kasdien praleisdamas po 4-5 valandas, jo atsižiūrėjo visam gyvenimui.

"Manau, jog priklausomybė nuo TV yra psichologinė. Tik mes tai bijome pripažinti. Draugai stebisi, kodėl gyvenu be TV, nes savo gyvenimo jie be "teliko" neįsivaizduoja. Pradžioje ir aš dvejojau, kaip gyvensiu, bet kai jo nėra - nereikia."

O kas pasikeitė, kai namuose nėra TV?

"Atsirado daugiau laiko šeimai, buities darbams, - sako Rolandas. - Bet pastebėjau vieną dalyką - atsiribodamas nuo TV, pradedu jaustis kitoks, nelabai pritampantis prie kitų žmonių. Tarkim, draugai, kolegos bendrauja aptarinėdami laidas - kaip vieno realybės šou metu Psichas pasimylėjo su Raudona. Klausia mano nuomonės, o aš neturiu ką atsakyti."

Klaipėdietė Jurgita net neįsitraukia į draugų ar kolegų pokalbius apie TV laidas. "Apskritai mane trikdo, kai nueinu į svečius, o draugai - viena akim į mane, kita - į televizorių. Arba suaugę spokso į "dėžę" ir vaikams neleidžia žaisti, šėlti, liepia ramiai sėdėti."

TV ir vaikai

Rolando vaikas šį rudenį eis į mokyklą. Tačiau žiūrėti TV savo atžalai vyriškis nedraudžia. "Kai vaikas svečiuojasi pas senelius, ten visada žiūri televizorių. Namuose yra kompiuteris, esu įrašęs įvairių filmukų. Bet žiūrėjimo laiką griežtai riboju. Jei vaikas ilgai žiūrės, manau, gali atsirasti priklausomybė nuo TV."

Jurga įsitikinusi, kad jos gyvenimą be "dėžės" lėmė faktas, kad ji vaikystėje labai mažai laiko praleisdavo žiūrėdama TV. "Gyvenau pas močiutę, kur televizorius buvo sugedęs. Veiklos man užteko - mokykla, dailės mokykla, pamokos. Televizoriaus nepasigesdavau."

Pasak D. Rakauskaitės, didžiausia mūsų visuomenės problema ta, kad televizorius šeimose dažnai atlieka auklės funkciją. "Tėtis ar mama, grįžę po darbų, skuba tvarkyti kitus reikalus ir negali bendrauti su vaikais. Pastato juos prieš TV ir leidžia žiūrėti įvairias laidas, filmus."

VPU Socialinės komunikacijos instituto doktorantė nepataria drausti vaikams žiūrėti televizoriaus. "Yra puikių edukacinių programų. Tarkim, "Gustavo enciklopedija" per LTV. Kadangi vaikas auga, keičiasi, todėl skirtingoms amžiaus grupėms yra ir skirtingos laidos. Bet TV reikia žiūrėti protingai. Gyvename tokiame amžiuje, kai nuo telekomunikacinių priemonių nepabėgsime. Tačiau dabar yra ir kita problema - internetas, kompiuteriniai žaidimai."

Amerikiečių tyrimai

Amerikiečių mokslininkai, atlikę naujausius tyrimus, priėjo prie išvados, kad JAV gyventojai mieliau leidžia laiką prie televizoriaus ir kompiuterio, nei vaikščiodami parke ar keliaudami į užmiestį.

Tyrimas buvo pradėtas praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje. Mokslininkai stebėjo, kaip aktyviai buvo lankomi JAV valstijų nacionaliniai parkai. Išvadoje rašoma, jog aktyviausias parkų lankymas užfiksuotas 1987 metais. Tačiau 2003 metais parkų lankomumas smuktelėjo net 25 procentais.

Buvo prieita prie išvados, kad tai lėmė šiuo metu ypač išpopuliarėjusios masinės komunikacijos priemonės. Bet svarbiausia problema, kurią akcentuoja mokslininkai, yra ši - rinkdamiesi virtualią tikrovę žmonės praranda ryšį su gamta.

Auksė BOGUŽAITĖ