Šių laikų "Antigonė" - kvietimas būti atsargiems

Prancūzų dramaturgo Žano Anujo Antrojo pasaulinio karo metais perrašytos antikinės istorijos herojė Antigonė - jauna mergaitė. Ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis - pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. M. Kimelė pristato perdirbtą Anujo istoriją.

"Mes pasakojame apie save. Ypač tai liečia mane pačią, nes aš didžiąją dalį savo gyvenimo gyvenau totalitariniame režime. Tai pasakojimas apie valdžią ir kažką, kas yra beginklis. Šiuo atveju tai yra mergaitė", - sakė režisierė.

Pasirinktas įdomus režisūrinis sprendimas - Antigonę vaidins dvi jaunos aktorės: Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė. Tirono Kreonto vaidmuo patikėtas Dariui Meškauskui.

"Antigonės yra dvi. Kodėl, sunku paaiškinti, nes tai yra teatras ir reikia visa tai pamatyti. Sprendimas yra du kūnai ant scenos. Sakyčiau, tai ne dubliavimas, o tarsi muzikinė džiazo improvizacija. Paaiškinti, kas tai yra, žodžiais labai sudėtinga", - sakė režisierė.

Ji teigė norėjusi, kad Antigonė būtų mergaitė - ir ne todėl, kad teatre nebūtų aktorių, kurios gali suvaidinti mergaitę.

"Labai svarbus yra jaunos mergaitės supriešinimas su senu, žilu tironu. Mergaitės labai geros aktorės, reikia padėkoti visiems jų mokytojams. Jos labai talentingos, labai atviros, giliai ir sąžiningai jaučia, jau turi labai gerus profesinius įgūdžius. Man malonu su jomis dirbti", - apie pagrindines aktores kalbėjo M. Kimelė.

Pasak režisierės, naujasis spektaklis yra kvietimas būti atsargiems ir įdėmiai stebėti valdžią.

"Jaučiu ore tvyrant pavojų. Kaip tik šioje pjesėje kalbama apie tai, kokių metodų imasi valdžia, šiuo atveju - Kreontas, kad nuslopintų pasipriešinimą. Valdžia yra visur, net vaikų darželyje. Būna, kad net pats nepastebėdamas pradedi daryti tai, ką tau kažkas kitas liepia", - kalbėjo režisierė.

Paskutinis jos darbas Klaipėdos dramos teatre - spektaklis "Tėvas" - sulaukė didžiulio pasisekimo ir įvertinimų. M. Kimelės teigimu, naujasis spektaklis yra kitokio stiliaus, jame yra kitokia teatrinė kalba, daugiau improvizacijos, tačiau taip pat tikimasi, kad jis ras kelią į žiūrovų ir kritikų širdis.

"Spektaklis dar negimė, paskutinės dienos labai svarbios. Kiekvienas teatro žmogus tai žino. Darbas verda", - kalbėjo M. Kimelė.

"Mara džiaugiasi, kad jai vis dar norisi ir ji turi ką pasakyti. Jaunystės maištininkės reputacija išliko, tik perėjo į labai brandų lygį - ji žino, ką daro, nėra nereikalingo triukšmo, ji daro tiksliai, kaip snaiperis", - apie režisierę sakė Klaipėdos dramos teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas.