Negavo finansavimo teatrų festivaliui - kreipsis į teismą?

Suvokiama, kad tokiu atveju nukentėtų ir kiti kolegos, kurių projektams Lietuvos kultūros taryba skyrė lėšų, nes paprastai, kol vyksta teisiniai procesai, finansavimas yra laikinai stabdomas.

"Bet neturime kito pasirinkimo. Toliau negalime taip gyventi. Dabar akivaizdu, kad Klaipėdą palieka užribyje", - piktinosi Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

Jis pasakojo, kad Lietuvos kultūros taryba jau ne pirmus metus itin šykščiai remia uostamiesčio teatro projektus. 2016-aisiais iš pateiktų 6 projektų rėmimą gavo tik vienintelis Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis "Pašaliniams draudžiama".

Šiemet vėl buvo pateikti 6 projektai, ir vėl finansavimas skirtas vieninteliam planuojamam statyti spektakliui, kurį režisuoti žada Eimuntas Nekrošius. Šiam pastatymui numatyta skirti 25 tūkst. eurų. Visgi panašu, kad ir šių pinigų Klaipėdos teatralai nematys, nes režisierius svarsto pakeisti pjesę, kurią norėtų statyti uostamiestyje. Tokiu atveju tektų atsisakyti jau skirtų pinigų.

Iš viso Lietuvos kultūros taryba įvairiems teatrų projektams finansuoti išskirstė per 654 tūkst. eurų.

"Panašu, kad jie remia tik tokias garsias pavardes kaip Koršunovas, Nekrošius, o kitos jiems negalioja", - situacija stebėjosi Klaipėdos dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas Gintaras Grajauskas.

Didžiausias akibrokštas klaipėdiečiams buvo tas, kad nebuvo skirta nė cento tarptautiniam teatrų festivaliui.

"Nebuvo net menkiausios abejonės, kad valstybė prisidės rengiant šį festivalį. Metėme visas pajėgas, susitarėme su geriausiais Europos teatrais, kad jie atvažiuotų į Klaipėdą. Su dviem garsiais teatrais jau pasirašytos ir raštiškos sutartys, su kitais jau suderėta žodžiu. Klaipėdos savivaldybė skyrė šiam festivaliui 40 tūkst. eurų. Taigi padarytas didžiulis darbas, todėl žinia, kad šis projektas negaus finansavimo, pribloškė", - pasakojo T. Juočys.

Pasak jo, iš Lietuvos kultūros tarybos buvo prašoma per 100 tūkst. eurų.

"Ekspertai neviešinami, kaip ir jų argumentai. Tačiau girdėjome pasakymų, kad ekspertai įvertino, esą šis festivalis pernelyg ambicingas. Ką tai reiškia? Kad Klaipėda nenusipelno turėti gero festivalio?" - stebėjo T. Juočys.

PASTEBĖJIMAI. Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys ir literatūrinės dalies vedėjas Gintaras Grajauskas pastebi tendencijas, kad Lietuvos kultūros taryba finansuoja tik garsias pavardes arba tuos festivalius, kurie nesudaro konkurencijos sostinei. Eimanto Chachlovo nuotr.

Jam antrindamas G. Grajauskas svarstė, kad lėšos specialiai skiriamos tiems festivaliams, kurie nėra konkurencingi sostinei.

"Be to, girdėjome pasakymą, esą mes neturime patirties rengti tokį festivalį. Bet juk tai visiška demagogija. Čia tas pats, kai jauno krepšininko niekada neišleistum į aikštelę, nes nesi tikras, ar jis pataikys į krepšį. Iš kur gauti tos patirties, jei neskiria pinigų? O gal privalėjome samdyti tarpininką iš Vilniaus, kad ir jis galėtų atsiriekti savo dalį? Bet mes norime patys daryti. Gana to eksporto iš sostinės", - kalbėjo G. Grajauskas.

Kultūros tarybos argumentas, neva visi negavusieji finansavimo galės dar kartą kreiptis kovo mėnesį, kai vyks antras lėšų skirstymo etapas, klaipėdiečių neguodžia. Mat kas gaus minėtas lėšas, paaiškės tik birželį, o festivalis šį mėnesį kaip tik ir numatytas.

"Parašėme pretenziją Kultūros tarybai ir prašome peržiūrėti finansavimo skirstymą dar kartą. Laukiame jų atsakymo. Nežinome, koks jis bus, bet jei prireiks, kreipsimės ir į teismą", - sakė T. Juočys.

Šią problemą teatro vadovybė išsakė ir savaitgalį Klaipėdoje viešėjusiai kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson. Esą ministrė pritarė, kad lėšų skirstymo situacija nėra normali, bet jei ir bus kokie pakeitimai, jie galimi tik 2018-aisiais.

Nepaisant nemalonių žinių iš sostinės, teatro vadovybė žadėjo, kad naujasis festivalis būtinai vyks. Žinoma, kai kurių ambicingų planų teks atsisakyti, tačiau žadama, kad birželį tris savaites Klaipėdoje savo pastatymus rodys ne vienas geriausias Europos ir Lietuvos teatras.

Žadama kreiptis pagalbos į rėmėjus, dalį lėšų žada skirti Lenkijos institutas. "Galbūt teks atsisakyti vieno ar kito planuojamo statyti spektaklio ir tuos pinigus skirti festivaliui", - svarstė T. Jočys.

Šiemet Klaipėdos dramos teatras vien iš bilietų pardavimo planuoja surinkti 350 tūkst. eurų. Per milijoną eurų teatrui išlaikyti skiriama iš valstybės biudžeto.

KOMENTARAS

"Poreikis penkiskart didesnis"

Goda DAPŠYTĖ, Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė

Deja, vis dar yra tokia situacija, kad poreikis yra penkis kartus didesnis nei turime lėšų. Nefinansuotų projektų visada turime daugiau nei tų, kuriems skiriame finansavimą, tad normalu, kad yra nepatenkintų.

Projektus vertina viešųjų pirkimų būdu sudaryta ekspertų komisija. Jų pavardės neskelbiamos. Iš viso įvairioms sritims vertinti jų yra 200. Projektų teikėjai mato tik balą, kuriuo ekspertai įvertino jų projektą, jei nori detalesnių argumentų, turi raštu kreiptis į tarybą ir per nustatytą terminą mes jiems pateiksime atsakymą. Kadangi iš Klaipėdos dramos teatro pretenzija yra gauta, jiems ruošiamas atsakymas. Jo viešinti negalime, nes nežinome, ar vykdytojas norėtų, kad ekspertų argumentai būtų viešai paskelbti.