Muzikiniame teatre - vėl konfliktai

Po ilgokos pertraukos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre vėl verda aistros. Prieš buvusią jo vadovę Audronę Žigaitytę-Nekrošienę anksčiau dalis kolektyvo protestuodavo net scenoje, o dabar vyriausiasis teatro dirigentas Dainius Pavilionis viešai išplatino teatro vadovui Ramūnui Kaubriui skirtą laišką apie įstaigoje neva vyraujančias blogybes bei norą su juo susidoroti. Tarp laiško adresatų - kultūros ministras Šarūnas Birutis, Klaipėdos meras bei keletas valdininkų.

Anot D. Pavilionio, penkerius metus trukusi sutartis su Muzikiniu teatru baigiasi gruodžio 10-ąją, tačiau po konflikto su teatro vadovu jam neva leidžiama suprasti, kad sutarties kitai kadencijai nebebus. Be to, vyr. dirigento pareigas jis bijo prarasti ir anksčiau.

"Visus tuos metus tikau, nebuvo jokių prasižengimų, o štai dabar, vos per kelis mėnesius, man "pripaišomos" nuobaudos, už kurias mane bus galima atleisti iš pareigų. Tai - akivaizdus kerštas už išsakytą mano nuomonę apie teatro repertuarinę politiką ir bandymas susidoroti", - tvirtina vyr. dirigentas.

Pats R. Kaubrys tikina, kad "nėra namų be dūmų" ir apgailestauja dėl pavaldinio "pasirinkto situacijos sprendimo būdo".

"Menkaverčiai spektakliukai"

Laiške D. Pavilionis tvirtina, kad teatro vadovo esą netenkina jo migracija iš Vilniaus į Klaipėdą.

"Apie mano profesinį tinkamumą Jūs net neužsimenate. Reiškia, jog viskas gerai. Beje, reikiamu metu aš visuomet esu teatre ir pareigingai vykdau vyr. dirigento pareigas", - rašo D. Pavilionis.

Jis priduria, jog pasaulyje apstu tokios migracijos pavyzdžių. Jis mini ir dirigentą Modestą Pitrėną, prieš keletą metų pasirašiusį sutartį su Latvijos nacionaliniu operos ir baleto teatru, bet nepersikėlusį gyventi į Rygą.

Dirigentas laiške tvirtina, jog teatro vadovas nėra linkęs išklausyti muzikos profesionalų nuomonės, o spektakliai statomi su fonograma.

"Paskutiniu metu jūs statote spektaklius su fonograma arba labai maža grupe muzikantų. Būsimą teatro renovacijos problemą Jūs, ko gero, bandysite išspręsti aukodamas visą simfoninį orkestrą. Tai jam reikštų mirtį", - samprotavo D. Pavilionis.

Po atviro konflikto teatro vadovas jam neva įsakė raštu pateikti simfoninių programų, operinio žanro kūrinių, teatro pastatymų siūlymus 2016 ir 2017 metų repertuarui, nors tai esą turėtų daryti naujasis vyr. dirigentas.

"Planuojant teatro meninę veiklą bent dvejiems metams į priekį reikėtų atsižvelgti į renovacijos faktą. Juk kitos, teatro kolektyvui neįprastos erdvės kels ir kitus kūrybinės veiklos reikalavimus. Stebėtina, kad Jūs, neturėdamas muzikinio išsilavinimo ir nesuprasdamas šioje srityje elementarių dalykų, ėmėtės vadovauti Muzikiniam teatrui", - karčių žodžių negailėjo D. Pavilionis.

Jis tvirtina, kad per penkerius vadovavimo metus R. Kaubrys taip ir nesubūrė muzikinius reikalus išmanančios komandos, kuri jam galėtų padėti, ir nereikėtų pačiam "rūpintis viskuo".

"Pristatėte menkaverčių šokio bei dramos spektakliukų, kurie galbūt galėtų būti rodomi nebent saviveikliniame teatre, bet ne valstybiniame muzikiniame teatre, kuris reprezentuoja didelio miesto ir mūsų pamario krašto kultūrą. Man apmaudu dėl šio kolektyvo, kuriam aš atidaviau penkerius metus ir kuriam taip nepasisekė su vadovu", - dėsto vyr. dirigentas.

Kartu jis pateikė ir pasiūlymus, jog teatro rekonstrukcijos metu derėtų iš esmės pakeisti įprastą teatro veiklą į labiau gastrolinę. Su koncertinėmis programomis esą būtų galima keliauti po Žemaitijos ir pamario kraštą, rengti mobilius spektaklius, taip užimant teatro solistus, chorą, baletą ir orkestrą. Esą renovacijos laikotarpį reiktų išnaudoti orkestro ir choro auginimui, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro atgaivinimui.

Fonograma - įprasta?

Į vyr. dirigento kaltinimus R. Kaubrys atsakinėjo lakoniškai ir priminė patarlę, jog nėra namų be dūmų.

"Esu atsakingas už organizacijos veiklą, turiu užtikrinti efektyvų teatro darbą. Be abejonės, dirigentas D. Pavilionis profesine prasme turi ir stiprių, ir silpnų pusių. Problemų kilo darbo laiko, įgaliojimų, funkcijų, užduočių atlikimo srityse. Įvertinęs situaciją turiu priimti reikiamus sprendimus. Stebina vyriausiojo dirigento pasirinktas situacijos sprendimo būdas. Tenka apgailestauti, kad vidinius nesutarimus D. Pavilionis sprendžia viešai. Galbūt tai - jo, kaip asmenybės, problema", - teigė R. Kaubrys.

Anot jo, visose organizacijose egzistuoja darbuotojo ir darbdavio santykiai, kurie ne visuomet yra patogūs. Deja, kartais jie turi ir nesusikalbėjimo, konflikto elementų.

D. Pavilionio teiginį, kad iš 18 naujų spektaklių, sukurtų Muzikiniame teatre per penkerius metus, aštuoniuose jų yra naudojama fonograma, R. Kaubrys aiškino tuo, kad "muzikinių teatrų pasaulinė praktika rodo, jog esama įvairių pastatymų - ir su simfoniniu orkestru, ir su fonogramomis".

"Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbas ir toliau vyksta sklandžiai. Pradedame gausų, įvairų, spektaklių premjerų, naujų koncertinių programų kupiną teatro sezoną. Beje, vieną pirmųjų spektaklių - Bizė operą "Karmen" rugsėjo 12 dieną diriguos D. Pavilionis", - pabrėžė R. Kaubrys.

Beje, D. Pavilionis stebėjosi Darbo biržos tinklalapyje esančiu skelbimu, kuriame jau ieškomas naujas dirigentas.

Vis dėlto panagrinėjus skelbimą matyti, kad ieškomas ne vyr. dirigentas, o tiesiog dirigentas.

R. Kaubrys taip pat patvirtino, kad teatras šiuo metu ieško tik dirigento, nes "šiuo metu vyr. dirigento etatas yra užimtas".

"Taip negalima"

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė jau susitikęs su D. Pavilioniu.

"Jam sakiau, kad laiškų rašymą vertinu neigiamai. Kilus problemai, ją reikia spręsti su steigėjais", - teigė ministras.

Paklaustas, ar problemos, išdėstytos laiške, yra realios, Š. Birutis mąstė, jog egzistuoja dvi nuomonės, o tiesa, matyt, yra kažkur per vidurį.

"Aišku, problemų yra, tačiau tikrai ne taip vienpusiškai, kaip yra rašoma laiške", - sakė ministras.

Visgi, anot jo, reikia atlikti išsamų tyrimą.

"Su R. Kaubriu dar nebuvo galimybės susitikti, nes mano vizito Klaipėdoje metu jis atostogavo. Žinau tik tiek, jog taip konflikto spręsti negalima", - kartojo Š. Birutis.

Vyr. dirigentas akcentavo, jog per penkerius darbo Muzikiniame teatre metus pastatė 5 spektaklius, iš kurių 3 buvo apdovanoti "Padėkos kaukėmis" bei 2 buvo nominuoti "Auksiniam scenos kryžiui". Ar teatrui nebūtų skaudu prarasti šį savo srities žinovą?

"Teatre turėtų vyrauti normali kūrybinė atmosfera, psichologinis klimatas ir ten turėtų dirbti patys geriausi specialistai. Čia negali būti įtampos, kadangi taip gali nukentėti meninė teatro veiklos dalis", - komentavo ministras.

Paklaustas, ar muzikiniams teatrams įprasta naudoti fonogramas, jei šie turi simfoninius orkestrus, ministras atsakė, jog šiandien teatras keičiasi, yra įvairių žanrų. Tačiau, žinoma, orkestras turėtų būti išnaudotas maksimaliai.

"Kiek žinau, Klaipėdos muzikiniame teatre egzistuoja orkestro komplektavimo problemų, trūksta pūtikų, stygininkų. Todėl krūviai negali viršyti žmonių galių. Tačiau, žinoma, teatre turėtų skambėti kuo daugiau gyvos muzikos", - komentavo ministras.

Dėl to, kad R. Kaubrys esą neturi muzikinio išsilavinimo, jis problemos neįžvelgia. Š. Biručio teigimu, ministerija siekia, kad teatro vadovais pirmiausia taptų puikių vadovavimo įgūdžių turintys asmenys.

"Nebūtina būti dainininku ar muzikantu, kad taptum teatro vadovu. Juk jis visada gali pasitelkti į talką meno vadovą, vyriausiąjį dirigentą. Tai vyksta visame pasaulyje", - sakė Š. Birutis.

R. Kaubrio kadencija baigiasi lapkričio viduryje, tad norinčiuosius dalyvauti konkurse, kuris bus netrukus skelbiamas, ministras ragina labai rimtai ruoštis. Š. Birutis mano, kad, remiantis konkurso į Klaipėdos dramos teatro vadovo pareigas patirtimi, konkurencija turėtų būti didelė.