"Mano Piteris Penas": "Menas laužo nusistovėjusius rėmus"

Nors spektaklis skirtas jaunimui, tačiau jį, pasak kūrėjų, neprošal būtų pamatyti įvairaus amžiaus žmonėms. Komandos nariai akcentuoja, kad jiems svarbu ne tik pakviesti žiūrovą į įdomų meninį projektą, bet ir įgyvendinti įvairovės teatre bei socialinės atskirties mažinimo idėjas.

Šokio spektaklis pasakoja apie XXI amžiaus Piterio Peno draugystės istoriją - dviejų jaunuolių kelionę suaugusiųjų pasaulio link. Tarpusavio santykių peripetijos, ypač aktualios paauglystėje, pasakojamos šokio kalba. Tai jauno žmogaus bandymai ir (ne)noras suaugti, vidinės brandos paieškos.

Kūrėjai džiaugėsi, kad šiuolaikiškai interpretuota Piterio Peno nenoro suaugti tema pritraukė daug paauglių dėmesio, kurių Koncertų salėje trečiadienį apsilankė kaip niekad daug.

Po spektaklio nuomonių būta įvairių, tačiau abejingų neliko. Vienuolikmetė Liepa pastebėjo originalius scenografijos elementus: "Labiausiai patiko dalis, kai šokėjai šoko aplink tą didelį kiaušinį." Mamai Ainai spektaklis sukėlė daug minčių: "Kiekvienas gyvename savo kiaute, iš kurio stengiamės išsilukštenti."

"Esu labai patenkinta, nors galvojau, kam mane, senjorę, vedasi į jaunimo renginį? Iš pradžių netgi buvo šiek tiek gėda (juokiasi. - Aut. past.). Tačiau dabar esu labai laiminga, tikrai nesitikėjau tokio gero spektaklio", - emocijomis dalinosi Stefanija.

Dvylikametis Dominykas, kuris su mama pirmą kartą lankėsi šiuolaikinio šokio spektaklyje, neslėpė, kad kūrinys pasirodė keistas. "Stengiamės lankytis Koncertų salėje vykstančiuose renginiuose, nes šalia gyvename. Bet apie šį spektaklį kol kas nieko pasakyti negaliu. Nežinau, kaip vertinti. Norėjosi daugiau aiškumo, nors tuomet, kai šokėjai judesius atlieka sinchroniškai, buvo labai gražu. Tai - menas, ir jis yra toks, koks yra", - komentavo mama Jurga.

"Mums su dukryte labai patiko. Maniau, penkiametė Maja nieko nesupras, nes spektaklis be žodžių, bet ji pradėjo verkti, nes jai buvo gaila berniuko, su kuriuo niekas nenorėjo draugauti. Vadinasi, ji suprato mintį. Geras spektaklis", - savo patirtimi dalinosi Eglė.

Teologijos mokslų daktaras, aktyvus kultūros bendruomenės narys Tomas Kiauka teigė, kad šis spektaklis yra ne tik meninis, bet ir socialinis reiškinys: "Jis ugdo mūsų jautrumą, plečia žmogiškumo sampratą. Manau, šį spektaklį svarbu pamatyti ir vadinamiesiems "sveikiesiems", ir negalią turintiems žmonėms. Menas įgauna vis daugiau funkcijų ir laužo nusistovėjusius rėmus."

Aktorė Kristina Švenčionytė pridūrė, kad kūrėjai dažniausiai yra kategorizuojami, tačiau spektaklyje "Mano Piteris Penas" galima pamatyti, kad kurti gali kiekvienas. "Spektaklyje labai daug šviesos, jautrumo, jame tiesiog skleidėsi kūryba", - komentavo ji.

Šokio dalies kūrėja, choreografė Agnija Šeiko teigė girdėjusi komentarų, jog spektaklis buvo pernelyg sudėtingas, intelektualus. "Galbūt. Žmonės tikisi siužeto ir, kai jo nėra, šiek tiek sutrinka. Tačiau einant žiūrėti bet kurį šiuolaikinio meno kūrinį, reikia šiek tiek pasiruošti", - teigė A. Šeiko.