Šio kūrinio herojai esą patenka į savotišką laiko kilpą ir persikelia iš dabarties į savo pačių praeitį - mokyklą-internatą. Herojai bando "peržaisti" savo istoriją, tačiau žaidimas išeina kraupokas, kupinas neišsakomo nerimo ir nebylaus siaubo.
"Kiekviename iš mūsų slypi juoda dėžutė, kurioje laikomi mūsų prisiminimai. Praeitis kartkartėmis sugrįžta ir mums yra tokia pat reali kaip ir dabartis", - dar prieš premjerą sakė režisierius. "Juoda dėžutė" yra naujausia dramaturgo pjesė, iki šiol dar niekur nebuvo pastatyta.
Vis dėlto spektaklis sulaukė dvejopų žiūrovų nuomonių: vieni jį laikė puikiu Baltarusijoje vyraujančios situacijos atspindžiu, kiti apskritai nesuprato, ką norėta pasakyti šiuo kūriniu.
„Nuostabiai parodyta baltarusiška tikrovė, jos absurdas, nesusigaudymas, kur baltarusiai nuėjo, kokiame laike jie gyvena. Absurdiški, vienas po kito sekantys nurodymai... Ta situacija parodyta giliai iš vidaus ir labai tiksliai bei talentingai. Tik man kilo klausimas: prie ko čia mes, lietuviai? Ar mes neturime savų rūpesčių? Man patiko kokybė, bet tai yra jų spektaklis jiems ir jis turėtų būti rodomas Baltarusijoje“, - dalinosi įspūdžiais filosofiją tyrinėjantis Vygandas Aleksandravičius.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga sakė, jog spektaklis jam priminė sovietinius laikus ir buvo savotiškai sunkus. „Manau, reikia ir tokių spektaklių“, - dalinosi įspūdžiais jis.
Anot žurnalistės, žurnalo "JŪRA MOPE SEA" įkūrėjos ir redaktorės Zitos Tallat-Kelpšaitės, spektaklis yra apie žmones ir jų tarpusavio santykiu problemas: „Viskas, kas paliečia žmogų yra įdomu ir priverčia mąstyti. Čia ne tik tarybiniai laikai, bet ir žmonių tarpusavio bendravimo, laisvės ir jausmų suvaržymo problemos – žmonės vieni kitus nori uždaryti į mažą juodą dėžutę. Man patiko šis kūrinys, kadangi jis labai rimtas, tačiau jį žiūrėti buvo nelengva.“
Anot klaipėdiečio Rimo, „Juoda dėžutė“ –gilią prasmę turintis spektaklis. Jo nuomone, norėta parodyti tokią pat, dar praėjusį amžių ir šiandieną jungiančią diktatūrą. „Kai 1986 metais buvau pionierių stovykloje, prisimenu, buvo medicinos punktas, kuriame pacientai su skaudančia koja, galva ar patemptu raumeniu gaudavo tą patį vaistą...“ – su šypsena prisiminė klaipėdietis. Nors, jo nuomone, spektaklis ištęstas, tačiau labiausiai jam ir jo žmonai Violetai patiko aktoriai, ypač Vaidas Jočys.
Kiti žiūrovai ne taip palankiai vertino spektaklį. Dvi klaipėdietės buvo nusivylusios spektakliu ir sakė, jog šis apsilankymas teatre buvo klaida. Klaipėdiečiams Airidai ir Sauliui taip pat buvo pernelyg sunku suprasti, ką norėta pasakyti spektakliu. „Pradžia atrodė gana įspūdinga, tačiau galiausiai spektaklis nuvylė“, - sakė Airida. „Aš iki šiol negaliu atsigauti, nieko nesuprantu. Reikia suvirškinti, kažkoks smegenų sprogimas. Gal šis spektaklis ne mano intelektui?“ – juokėsi Saulius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą